2027 metų biudžete numatomas 3,8 proc. BVP deficitas: ekonomistai įspėja dėl augančios skolos

Vyriausybė 2027 metais planuoja 3,8 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) sieksiantį valdžios sektoriaus deficitą – daugiau nei leidžia Mastrichto kriterijus. Po biudžeto pristatymo ekonomistai įspėjo, kad didesnės išlaidos ilgainiui gali didinti valstybės skolą ir jos aptarnavimo kainą.

Kas žinoma

Premjeras Mindaugas Sinkevičius pristatydamas kitų metų biudžeto planą teigė, kad valdžios sektoriaus deficitas turėtų siekti 3,8 proc. BVP. Mastrichto kriterijus numato 3 proc. BVP ribą.

Pagal pirminį pristatymą, valstybės pajamos 2027 metais gali siekti apie 19 mlrd. eurų, o išlaidos – apie 27 mlrd. eurų. Premjeras pabrėžė, kad galutiniai skaičiai dar gali keistis po biudžeto svarstymo ir derybų.

Finansų ministras Taurimas Valys ragino deficito ir skolos augimo nedramatizuoti. Jis teigė, kad valstybės skola neturėtų viršyti 60 proc. BVP Mastrichto kriterijaus ribos. Šiuo metu skola sudaro apie 45 proc. BVP.

SEB ekonomistas Tadas Povilauskas atkreipė dėmesį, kad dar pavasarį Finansų ministerija 2027 metams prognozavo 2,8 proc. BVP deficitą. Jo vertinimu, padidėjusią prognozę lemia augančios pensijų, socialinių išmokų ir kitų sričių išlaidos, taip pat planuojamas šeimos priemonių paketas.

„Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis savo komentare nurodė, kad Lietuvos skola tebėra mažesnė už Europos Sąjungos vidurkį, tačiau jos aptarnavimo išlaidos sparčiai didėja. Pasak jo, 2022 metais palūkanoms buvo skirta mažiau nei 250 mln. eurų, o šiemet ši suma gali viršyti 1 mlrd. eurų. Dešimtmečio pabaigoje ji, ekonomisto vertinimu, gali priartėti prie 2 mlrd. eurų per metus.

Kontekstas

Didesnį deficitą kritiškai įvertino ir Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininkas Virginijus Sinkevičius. Jis teigė neturintis pakankamai informacijos, kodėl kitąmet planuojama viršyti 3 proc. ribą, ir pabrėžė, kad tam turėtų būti aiškus pagrindimas.

Politikas taip pat įspėjo apie galimą Europos Komisijos reakciją bei neigiamas pasekmes Lietuvos skolinimosi reitingui ir palūkanoms. Šie teiginiai yra politinis vertinimas, o ne patvirtinta būsima raida.

Biudžeto planuose numatoma, kad gynybai 2027 metais bus skirta 5 proc. BVP. V. Sinkevičius teigė, kad aukštas gynybos finansavimo lygis būtinas, tačiau kartu būtina gerinti asignavimų panaudojimą. Premjeras šią savaitę skelbė, kad šiuo metu panaudota 43,92 proc. visų gynybai skirtų asignavimų.

Kodėl tai svarbu

3,8 proc. BVP deficitas savaime nereiškia neišvengiamos finansų krizės, tačiau jis didina poreikį skolintis. Jei pajamos ateityje neaugs taip sparčiai kaip išlaidos, deficitą gali būti sunkiau sumažinti. Be to, didesnės palūkanos brangina jau prisiimtų įsipareigojimų aptarnavimą ir mažina galimybes finansuoti kitas viešąsias paslaugas.

Ekonomistai skirtingai vertina trumpalaikę riziką, tačiau sutaria, kad svarbus bus ne vien 2027 metų deficito dydis, o jo trajektorija ir sprendimai vėlesniais metais. Galutinį vertinimą leis atlikti tik paskelbti išsamūs biudžeto dokumentai.

Ką stebėti toliau

Svarbiausi artimiausi indikatoriai – oficialūs Finansų ministerijos biudžeto skaičiavimai, pajamų ir išlaidų pakeitimai po politinių derybų bei numatoma valstybės skolos raida. Taip pat bus svarbu, ar 3,8 proc. deficito prognozė bus išlaikyta svarstant biudžetą ir kaip į ją reaguos Europos Komisija bei kredito reitingų agentūros.