Rusijos ir Baltarusijos veiklos ribojimai: Vyriausybė pritarė pataisoms

Rusijos ir Baltarusijos veiklos ribojimai rugsėjo 30 d. žengė iš ministerijų siūlymų į Vyriausybės patvirtintą teisėkūros etapą. Ministrų kabinetas pritarė Nacionalinių sankcijų įstatymo pataisoms, kurios leistų riboti su Rusija ir Baltarusija susijusių asmenų bei organizacijų atstovų atvykimą ir viešą veiklą Lietuvoje, jei nustatoma jų parama karui prieš Ukrainą, dalyvavimas jame ar veikla okupuotose Ukrainos teritorijose. Pataisos dar nėra įsigaliojusios: joms turi pritarti Seimas.

Kas žinoma

Rugsėjo 30 d. Vyriausybė pritarė siūlomiems Nacionalinių sankcijų įstatymo pakeitimams. Pagal LRT/BNS ir tą pačią dieną paskelbtą nepriklausomos žiniasklaidos informaciją, numatomi ribojimai apimtų švietimo, mokslo ir studijų, kultūros, sporto, meno bei pramogų srities viešąją veiklą.

Siūloma neleisti tokios veiklos vykdyti Rusijos ir Baltarusijos fiziniams bei juridiniams asmenims ir organizacijų atstovams, jeigu būtų nustatyta, kad jie tiesiogiai ar netiesiogiai remia Rusijos karą prieš Ukrainą, jame dalyvavo arba atitinkamą veiklą vykdė Rusijos aneksuotose ar laikinai okupuotose Ukrainos teritorijose.

Jeigu tokių aplinkybių nebūtų nustatyta, siūlomas režimas numato neutralaus dalyvavimo principą. Atvykstantys Rusijos ir Baltarusijos atstovai turėtų pasirašyti viešą deklaraciją, smerkiančią Rusijos agresiją ir remiančią Ukrainos teritorinį vientisumą; atsisakymas ją pasirašyti užkirstų kelią atitinkamai veiklai Lietuvoje.

Svarbi teisinė riba: Vyriausybės sprendimas pats savaime šių draudimų dar neįveda. Pataisoms turi pritarti Seimas, todėl šiuo metu kalbama apie Vyriausybės remiamą teisės aktų paketą, o ne jau galiojantį visuotinį draudimą Rusijos ar Baltarusijos piliečiams.

Kodėl tai svarbu

Pokytis yra instituciškai reikšmingesnis už ankstesnes sektorines rekomendacijas. Rugsėjo 3 d. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija viešai laikėsi pozicijos, kad Rusijos ir Baltarusijos sportininkai neturėtų dalyvauti tarptautinėse varžybose, ir siūlė keisti įstatymą dėl sporto bei akademinių renginių Lietuvoje. Rugsėjo 30 d. Vyriausybės sprendimas šią kryptį perkelia į platesnį teisėkūros paketą, apimantį ir kultūrą, meną bei pramogas.

Tai taip pat dera su kita rugsėjo pabaigos Lietuvos praktika. Rugsėjo 25 d. Užsienio reikalų ministerija paskelbė siūlymą Alisherui Usmanovui ir Michailui Fridmanui taikyti nacionalinius atvykimo ribojimus po jų pašalinimo iš ES sankcijų sąrašo. Šie atvejai rodo didesnį nacionalinių teisinių priemonių naudojimą, kai Lietuvos institucijos ES lygmens sprendimus laiko nepakankamais, tačiau tai savaime neįrodo vienos formalios naujos sankcijų doktrinos.

Praktinė būsimo režimo reikšmė priklausys nuo galutinio Seimo teksto. Esminiai klausimai bus tai, kaip įstatyme bus apibrėžiama tiesioginė ar netiesioginė parama agresijai, kokie įrodymai bus laikomi pakankamais, kas priims sprendimus dėl konkrečių asmenų ir kokia bus jų apskundimo tvarka. Be šių detalių negalima patikimai įvertinti nei būsimo ribojimų masto, nei galimo paveiktų žmonių ir organizacijų skaičiaus.

Ką stebėti toliau

Pirmasis kontrolinis taškas yra pataisų registracija Seime, jų numeris ir konkretus teisinis tekstas. Reikės palyginti Vyriausybės patvirtintą projektą su tuo, kas bus svarstoma komitetuose ir plenariniuose posėdžiuose, ypač dėl sąvokų „parama agresijai“, veiklos okupuotose teritorijose ir neutralaus dalyvavimo.

Antrasis indikatorius yra proporcingumo ir procedūrinių garantijų mechanizmas: sprendimus priimanti institucija, organizatorių pareigos, įrodymų standartas, išimtys ir apskundimo galimybės. Šios detalės parodys, ar režimas taps plačiu praktiniu filtru, ar daugiausia kodifikuos jau taikomas sektorines rekomendacijas.

Trečiasis etapas bus galutinis Seimo balsavimas ir, priėmus pataisas, pirmieji realūs jų taikymo atvejai. Tik tada bus galima vertinti faktinį poveikį sporto, mokslo, kultūros ir kitų viešosios veiklos sričių dalyviams.