Rusijos hibridinės atakos: Merzas įspėja Europą

Rusijos hibridinės atakos gali tapti rimtesnės, perspėjo Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas. Spalio 1 d. jis pareiškė, kad Vokietija ir jos sąjungininkai rengiasi tolesniems hibridiniams išpuoliams, įskaitant sunkius incidentus. Tai yra reikšmingas aukščiausio Vokietijos politinio lygio grėsmių vertinimas, tačiau viešai nepateikta konkretaus būsimo taikinio, datos ar operacijos įrodymų.

Kas žinoma

Reuters spalio 1 d. pranešė, kad Merzas, kalbėdamas NATO skirtos Vestfalijos taikos premijos įteikimo proga, perspėjo apie tolesnes hibridines atakas ir sakė, kad Vokietija rengiasi ir rimtiems incidentams. Jis šį perspėjimą siejo su platesne Rusijos veikla prieš Europą ir kartu pakartojo paramą Ukrainai.

Financial Times tą pačią grėsmės kryptį apibūdino kaip Europos pasirengimą galimoms sunkioms Rusijos hibridinėms atakoms. Tai sustiprina faktą, kad kalbama ne apie atsitiktinę antraštę ar vieno šaltinio interpretaciją, o apie viešą Vokietijos kanclerio pareiškimą.

Vokietijos institucijos jau anksčiau kaltino Rusiją hibridine kampanija, apimančia kibernetines atakas, bepiločių orlaivių incidentus ir destabilizavimo veiksmus. Reuters pažymi, kad Vokietija Rusiją siejo ir su rugpjūtį mėgintu bepiločio orlaivio išpuoliu Leipcigo oro uoste. Maskva Vakarų vyriausybių ir žvalgybos tarnybų kaltinimus dėl hibridinės kampanijos atmeta.

Svarbi įrodymų riba: Merzo perspėjimas yra aukšto lygio grėsmių vertinimas, bet ne viešas žvalgybinis perspėjimas apie konkretų artėjantį išpuolį. Nenurodytas konkretus Baltijos valstybės objektas, sektorius, vykdytojas, metodas ar laiko langas. Todėl negalima automatiškai priskirti Rusijai kiekvieno naujo infrastruktūros, dronų ar kibernetinio incidento vien remiantis šiuo pareiškimu.

Kodėl tai svarbu

Baltijos regionui Merzo perspėjimas aktualus todėl, kad hibridinės grėsmės sutampa su jau stebimomis rizikų kategorijomis: kibernetiniais incidentais, kritinės infrastruktūros pažeidimais, GNSS trikdžiais, sabotažo bylomis, transporto ir energetikos sistemų apsauga. Didžiausios ES ekonomikos vadovo viešas pasirengimo rimtiems incidentams pareiškimas rodo aukštą institucinį susirūpinimą ir gali lydėti papildomas atsparumo priemones.

Tačiau šis signalas neturi būti sujungiamas su kiekvienu Baltijos regione fiksuojamu incidentu. Vien laiko sutapimas tarp Merzo perspėjimo, Rusijos ir NATO retorikos bei atskirų infrastruktūros įvykių nėra priežastinio ryšio įrodymas. Kiekvienai atakai ar avarijai reikalinga atskira techninė, teisėsaugos arba žvalgybos atribucija.

Praktinė reikšmė Lietuvai ir kitoms Baltijos šalims atsiras tada, jei bendrą politinį perspėjimą lydės konkretūs CERT, žvalgybos, policijos, NATO ar ES nurodymai dėl sektorių, taikinių ir apsaugos režimo. Kol tokių duomenų nėra, dabartinis signalas labiau matuoja Europos institucijų grėsmės suvokimą nei konkretaus išpuolio tikimybę artimiausiomis dienomis.

Ką stebėti toliau

Pirmasis indikatorius yra Vokietijos, NATO, ES arba Baltijos valstybių kibernetinio saugumo ir žvalgybos institucijų konkretūs perspėjimai, kuriuose būtų įvardytas sektorius, taikinio tipas, techniniai indikatoriai ar laiko langas.

Antrasis indikatorius yra kritinės infrastruktūros apsaugos režimo pokyčiai. Sinchronizuotas papildomų priemonių įvedimas energetikos, telekomunikacijų, transporto, uostų ar karinės logistikos objektuose būtų stipresnis signalas nei bendras politinis perspėjimas.

Trečiasis indikatorius yra keli nepriklausomai atribuuoti panašaus veikimo būdo incidentai: sabotažas, kibernetinės atakos, bepiločių orlaivių įvykiai, GNSS trikdžiai ar transporto sistemų pažeidimai. Reikšminga būtų ne vien jų gausa, bet ir techniniai ar teisėsaugos duomenys, siejantys atvejus su bendra užduočių grandine.

Ketvirtasis indikatorius yra sulaikymai, baudžiamosios bylos, mokėjimų, ryšių ar užduočių perdavimo įrodymai. Tokie faktai leistų pereiti nuo bendro grėsmės vertinimo prie konkrečių operacijų atribucijos.