SkyFortress Lietuvoje: pradedamas dronų aptikimo bandymas

SkyFortress Lietuvoje pradedama diegti kaip bandomoji oro erdvės stebėjimo sistema, skirta žemai skrendantiems dronams ir kitiems oro taikiniams aptikti. Spalio 2 d. Krašto apsaugos ministerija paskelbė, kad Ukrainoje sukurta technologija analizuoja akustinius ir elektromagnetinius pėdsakus, o bandymo metu bus vertinama, kaip ji veikia Lietuvos sąlygomis. Tai yra naujas praktinis Lietuvos kovos su dronais sistemos sluoksnis, tačiau kol kas nėra viešų duomenų apie jutiklių skaičių, jų geografiją, aprėptį ar operacinę integraciją su nacionalinėmis ir NATO oro gynybos sistemomis.

Kas žinoma

Krašto apsaugos ministerija spalio 2 d. patvirtino, kad Lietuvoje diegiama bandomoji „SkyFortress“ sistema. Ministerijos teigimu, ji dirbtinio intelekto priemonėmis aptinka ir seka žemai skrendančius dronus ar sparnuotąsias raketas ir realiuoju laiku klasifikuoja objektus pagal jų akustinius arba elektromagnetinius pėdsakus.

Šių metų vasarą pasirašyta sutartis apima ne vien jutiklių naudojimą. KAM nurodo, kad numatytas surinktų duomenų apdorojimas, neįslaptintais duomenimis paremtų akustinių ir radijo dažnių skaitmeninių parašų bibliotekų naudojimas bei personalo mokymai. Bandymo tikslas yra įvertinti sistemos gebėjimą Lietuvoje aptikti ir atpažinti žemai skrendančius bepiločius orlaivius.

Šis sprendimas nėra atskiras nuo ankstesnių Lietuvos kovos su dronais priemonių. Rugsėjo 2 d. Gynybos resursų agentūra paskelbė apie trumpojo nuotolio ir pasyviųjų radarų bei bandomųjų dronų perėmėjų partijų įsigijimą. Tuomet taip pat buvo nurodyta, kad įrangai perkamos integravimo į Lietuvos kariuomenės sistemas ir personalo mokymo paslaugos. „SkyFortress“ todėl papildo jau formuojamą grandinę aptikimo pusėje, bet vieši šaltiniai nepatvirtina, kad pati bandomoji sistema jau yra visiškai integruota į kariuomenės ar NATO valdymo tinklus.

Svarbi techninė riba yra ta, kad ministerija projektą vadina bandomuoju. Viešai nepaskelbta jutiklių skaičiaus, dislokavimo vietų, aptikimo nuotolio, klaidingų signalų rodiklio, sutarties vertės ar sprendimo dėl tolesnio masinio diegimo. Todėl iš dabartinio pranešimo negalima daryti išvados, kad Lietuvoje jau sukurta pilnos aprėpties akustinė apsauga nuo dronų.

Kodėl tai svarbu

Pagrindinis pokytis yra aptikimo architektūroje. Įprasti radarai nėra vienintelis būdas pastebėti mažus ir žemai skrendančius objektus. Pasyvūs akustiniai ir radijo dažnių jutikliai gali papildyti kitus sensorius ir suteikti papildomą signalą ten, kur taikinio radarines savybes, reljefą ar skrydžio aukštį sunkiau įvertinti vienu stebėjimo būdu. Lietuvos pasirinkimas išbandyti Ukrainoje naudojamą sprendimą rodo siekį greičiau perimti karo metu sukauptą technologinę patirtį.

Baltijos Radar analitinėje bazėje šis įvykis papildo rugsėjį Lietuvoje ir Latvijoje vykusį NATO oro gynybos mokymą bei kitus regiono oro erdvės stebėjimo stiprinimo signalus. Kartu tai sudaro nuoseklesnį sluoksniuotos adaptacijos vaizdą: regioniniu lygiu treniruojama oro gynybos sąveika, o nacionaliniu lygiu Lietuva bando papildomą pasyvų žemų taikinių aptikimo sluoksnį. Vis dėlto šių veiksmų negalima interpretuoti kaip įrodymo apie konkretų artėjantį išpuolį ar staigų parengties režimo pakeitimą.

Praktinė sistemos vertė priklausys ne vien nuo to, ar jutiklis aptinka garsą arba radijo signalą. Svarbiausia bus, ar aptikimas pakankamai tikslus, ar informacija laiku perduodama kitoms stebėjimo ir valdymo sistemoms, ar galima patikimai atskirti grėsmę nuo civilinių objektų ir ar duomenys padeda priimti sprendimą dėl perėmimo. Šių rezultatų KAM kol kas nepaskelbė.

Ką stebėti toliau

Pirmasis indikatorius yra bandomojo projekto rezultatai: aptikimo nuotolis, klasifikavimo tikslumas, klaidingų signalų dalis ir veikimas skirtingomis oro bei triukšmo sąlygomis. Viešas bent dalies šių rodiklių paskelbimas leistų vertinti realią sistemos naudą.

Antrasis indikatorius yra projekto mastas. Reikšmingas pokytis būtų sprendimas po bandymo pirkti daugiau jutiklių, plėsti geografinę aprėptį arba pereiti nuo technologinio vertinimo prie nuolatinio operacinio naudojimo.

Trečiasis indikatorius yra integracija. Ypač svarbu, ar „SkyFortress“ duomenys bus sujungiami su radarais, elektrooptiniais sensoriais, Lietuvos kariuomenės valdymo sistemomis ir NATO oro situacijos vaizdu. Būtent duomenų suliejimas lemtų, ar sistema tampa atskiru jutiklių tinklu, ar bendros oro gynybos grandinės dalimi.

Ketvirtasis indikatorius yra tolesni dronų perėmėjų, pasyviųjų ir trumpojo nuotolio radarų pirkimai bei jų bendri bandymai. Jei aptikimo ir perėmimo priemonės bus testuojamos kaip viena sistema, tai reikštų perėjimą nuo atskirų technologijų įsigijimo prie integruotos kovos su bepiločiais architektūros.