Baltarusija laikysis bendro kurso su Rusija, sako Lukašenka

Baltarusija laikysis bendro kurso su Rusija, spalio 2 d. Minske pareiškė Aliaksandras Lukašenka. Baltarusijos vadovas pripažino, kad kai kuriuos karo Ukrainoje aspektus gali vertinti kitaip nei Maskva, tačiau kartu pabrėžė, kad strateginės politinės krypties tai nekeičia. Pareiškimas svarbus ne kaip naujas formalus susitarimas, o kaip viešas Minsko pasirinktos sąjunginės linijos patvirtinimas tuo metu, kai Baltarusija kartu mėgina mažinti tarptautinę izoliaciją ir atkurti dalį ryšių su Vakarais.

Kas žinoma

Lukašenka apie santykius su Rusija kalbėjo Minske vykusiame Eurazijos tarpvyriausybinės tarybos susitikime. Baltarusijos valstybinė žiniasklaida jo žodžius pateikė kaip įsipareigojimą išlaikyti bendrą kursą su Maskva. Pasak Lukašenkos, jis Vladimirui Putinui yra sakęs, kad turi savo supratimą apie kai kuriuos karo Ukrainoje aspektus, tačiau Baltarusija, Rusijos vadovybei priėmus sprendimus, liks kartu su Maskva.

Šią formuluotę perdavė ir nepriklausomas Baltarusijos leidinys „Zerkalo“, o tarptautinė žiniasklaida ją vertino platesniame Baltarusijos ir Rusijos santykių kontekste. „The Moscow Times“ atkreipė dėmesį į tai, kad Minskas tuo pat metu siekia gerinti santykius su Jungtinėmis Valstijomis po ilgo sankcijų ir diplomatinės izoliacijos laikotarpio.

Pats pareiškimas nesukuria naujo teisinio įsipareigojimo ir nepatvirtina naujo Baltarusijos karinio dalyvavimo kare. Baltarusija jau yra glaudžiai susieta su Rusija per Sąjunginę valstybę, Eurazijos ekonominę sąjungą ir bendradarbiavimą gynybos srityje. 2022 m. Rusija naudojosi Baltarusijos teritorija puolimui prieš Ukrainą, tačiau Baltarusijos reguliariosios pajėgos oficialiai nėra įsitraukusios į karą kaip atskira kovojanti šalis.

Kontekstas

Minsko santykiai su Maskva pastaraisiais metais tapo dar glaudesni saugumo srityje. Baltarusijoje dislokuojami Rusijos kariniai pajėgumai, o Lukašenka viešai remia strateginę partnerystę su Putinu. Tuo pačiu metu Baltarusijos valdžia mėgina palikti sau ribotą diplomatinio manevro erdvę, ypač santykiuose su Jungtinėmis Valstijomis ir kai kuriomis kitomis Vakarų valstybėmis.

Todėl Lukašenkos paminėti nuomonių skirtumai dėl karo savaime nereiškia politinio atsitraukimo nuo Rusijos. Priešingai, jo kalbos esmė buvo ta, kad skirtingas atskirų klausimų vertinimas neturi pakeisti bendros strateginės krypties. Tai atitinka ankstesnę Minsko praktiką: viešai pabrėžti Baltarusijos suverenitetą ir specifinius interesus, tačiau esminiais saugumo ir geopolitikos klausimais išlaikyti glaudų ryšį su Maskva.

Kodėl tai svarbu

Lietuvai ir kitoms Baltijos valstybėms svarbiausia ne pati politinė frazė, o tai, ką ji pasako apie Minsko strateginę orientaciją. Baltarusija ribojasi su Lietuva ir Lenkija, jos teritorijoje veikia Rusijos kariniai pajėgumai, o regiono gynybos planavime Baltarusijos ir Rusijos karinis bendradarbiavimas vertinamas kaip bendra saugumo aplinkos dalis.

Kartu nereikėtų politinio pareiškimo paversti operaciniu faktu. Spalio 2 d. kalba nepatvirtino naujo karių dislokavimo, mobilizacijos etapo, puolimo plano ar naujo susitarimo dėl karinių pajėgų. Ji pirmiausia patvirtina politinį tęstinumą. Todėl artimiausio laikotarpio grėsmės vertinimas turi remtis ne retorika vien, bet ir konkrečiais kariniais rodikliais.

Ką tai keičia

Pareiškimas mažina pagrindą interpretacijoms, kad Minsko dialogas su Vakarais savaime reiškia geopolitinį atsitraukimą nuo Maskvos. Lukašenka viešai atskyrė taktinius nuomonių skirtumus nuo strateginės sąjungos. Tai leidžia tiksliau vertinti Baltarusijos diplomatinį manevravimą: santykių su Vakarais gerinimas gali vykti kartu su glaudžios politinės ir saugumo partnerystės su Rusija išlaikymu.

Ką stebėti toliau

Svarbiausi būsimi indikatoriai bus ne naujos deklaracijos, o konkretūs sprendimai: Rusijos pajėgų ir ginkluotės dislokavimas Baltarusijoje, bendrų pratybų mastas, Baltarusijos kariuomenės parengties pokyčiai, nauji Sąjunginės valstybės gynybos dokumentai ir Minsko sprendimai dėl Rusijos karo logistikos. Atskirai verta stebėti, ar dialogas su JAV ir sankcijų švelninimas suteiks Minskui daugiau praktinės autonomijos, ar liks daugiausia taktiniu diplomatiniu kanalu.