Kuržemės pakrantės tarša: istorinė versija silpnėja

Kuržemės pakrantės tarša dabar vertinama kitaip nei tyrimo pradžioje: laboratoriniai mėginiai parodė, kad į krantą išplautą medžiagą daugiausia sudaro lengvieji naftos produktai, tarp jų dyzelinas ir gazolis. Latvijos Valstybinė aplinkos tarnyba VVD teigia, kad ankstesnė istorinio užterštumo versija nepasitvirtino. Institucijos toliau ieško šaltinio ir tikrina galimybę, kad naftos produktai į Baltijos jūrą galėjo būti neteisėtai išleisti iš laivo.

Kas žinoma

LSM spalio 2 d. paskelbė VVD pateiktus pirminius laboratorinių tyrimų rezultatus. Kuržemės pakrantėje surinktuose teršaluose nustatyta daugiausia lengvųjų naftos produktų. Tai pakeitė ankstesnę tyrimo kryptį, pagal kurią buvo svarstoma, ar pakrantėje galėjo pasirodyti senas, anksčiau aplinkoje buvęs užterštumas.

Tarnyba pabrėžia, kad dabartiniai rezultatai dar neatsako į svarbiausią klausimą – iš kur tiksliai teršalai pateko į jūrą. Bus atliekamos išsamesnės analizės, kurios turėtų padėti nustatyti cheminį profilį ir galimą šaltinį. VVD bendradarbiauja su Latvijos ir užsienio institucijomis, siekdama nustatyti laivą, iš kurio naftos produktai galėjo būti išleisti.

Tarša Ventspilio pakrantėje buvo aptikta ankstesnį savaitgalį. Pirminiais vertinimais, jos pėdsakai pakrantėje driekėsi daugiau kaip 30 kilometrų. Ventspilio savivaldybės duomenimis, miesto pakrantė buvo išvalyta, tačiau valymo darbų pabaiga savaime nereiškia, kad taršos šaltinis jau nustatytas arba teisinis tyrimas baigtas.

Kontekstas

Naftos produktų tarša Baltijos jūroje gali kilti iš skirtingų šaltinių: avarijų, techninių nuotėkių, neteisėtų išleidimų iš laivų arba sausumos objektų. Teršalų sudėtis ir jų pasiskirstymas pakrantėje padeda siaurinti galimų šaltinių ratą, tačiau vien cheminė klasė paprastai neleidžia iš karto identifikuoti konkretaus laivo ar veikėjo.

Šiuo atveju svarbus pokytis yra tai, kad lengvųjų produktų dominavimas mažina istorinio užterštumo versijos tikimybę. Tačiau tai dar nėra įrodymas, kad teršalus tyčia išleido konkretus laivas. VVD pati formuluoja laivo versiją kaip galimybę, kurią reikia patikrinti.

Kodėl tai svarbu

Daugiau kaip 30 kilometrų pakrantės paveikęs incidentas yra reikšmingas aplinkosauginiu ir ekonominiu požiūriu. Naftos produktai gali paveikti pakrančių buveines, paukščius ir kitus organizmus, o valymo darbai sukuria tiesiogines išlaidas savivaldybėms bei tarnyboms. Ventspilis taip pat yra svarbus Baltijos jūros uostas, todėl incidento šaltinio nustatymas svarbus laivybos priežiūrai ir atsakomybės taikymui.

Lietuvai įvykis aktualus dėl bendros Baltijos jūros aplinkos. Jūrinė tarša nepaiso administracinių sienų, o šaltinio nustatymas dažnai priklauso nuo kelių valstybių institucijų, laivų eismo duomenų ir laboratorinės informacijos apsikeitimo. Jei būtų identifikuotas konkretus laivas, tyrimas galėtų pereiti iš aplinkos stebėsenos į teisėsaugos ir žalos atlyginimo etapą.

Ką tai keičia

Iki laboratorinių rezultatų viena iš svarstytų versijų buvo istorinė tarša. Dabar ši hipotezė susilpnėjo, todėl tyrimo prioritetas persikelia į naujesnio šaltinio paiešką. Tai yra materialus tyrimo atnaujinimas, tačiau ne galutinė atribucija. Viešoje komunikacijoje svarbu išlaikyti šią ribą: nustatyta teršalų sudėtis, bet dar nenustatytas kaltininkas.

Ką stebėti toliau

Svarbiausias kitas etapas – išsamesnės laboratorinės analizės ir galimo cheminio „piršto atspaudo“ palyginimas su įtariamais šaltiniais. Taip pat svarbu, ar institucijos paskelbs konkretų laivą, jo maršrutą, išleidimo laiką ir įrodymus, siejančius jį su pakrantėje rastais produktais. Papildomai reikės stebėti, ar naujų teršalų židinių atsiras kitose Latvijos ar kaimyninių valstybių pakrantėse.