BAO.LTSvarbios naujienos ir analizė Lietuvai Prisidėti
Nepriklausomas naujienų ir analizės projektas. Nesusijęs su valstybės institucijomis, NATO ar ES.

Elektros tinklo mokesčio kompensacija Estijoje svarstoma

Estijos energetikos ministras Erkki Keldo siūlo tarp galimų žiemos paramos priemonių svarstyti elektros tinklo mokesčio kompensavimą. Vyriausybė skaičiuoja ir 50 proc. kompensacijos scenarijų, tačiau kol kas nenustatyta nei kainos riba, nei gavėjai, nei biudžeto suma.

Pastebėjote netikslumą? Pažymėkite teksto fragmentą. Kompiuteryje galite spausti Ctrl + Enter.

Elektros tinklo mokesčio kompensacija Estijoje svarstoma kaip viena paprasčiausiai administruojamų priemonių, jei artėjančią žiemą elektros kainos gyventojams taptų pernelyg didelės. Energetikos ministras Erkki Keldo po vyriausybei pateiktos dujų ir elektros kainų apžvalgos patvirtino, kad skaičiuojami keli scenarijai, tarp jų ir 50 proc. tinklo mokesčio kompensavimas. Tačiau tai kol kas yra pasirengimo variantas, o ne priimtas paramos sprendimas: nenustatyta nei kainos riba, nuo kurios valstybė įsikištų, nei galutinė gavėjų grupė, nei fiskalinė priemonės kaina.

Kas žinoma

Estijos visuomeninis transliuotojas ERR spalio 3 d. paskelbė interviu su Keldo, kuriame ministras aiškino, kad vyriausybė ketvirtadienį gavo pasaulinių dujų kainų, elektros kainų prognozių ir galimų stabilizavimo priemonių apžvalgą. Pasak jo, Estija negali paveikti pasaulinės dujų kainos, tačiau galutinę elektros sąskaitą sudaro ne vien energijos kaina. Viena iš dalių yra tinklo mokestis, todėl jo kompensavimas laikomas techniškai paprastesniu ir mažiau biurokratiniu intervencijos būdu.

Vyriausybė, ministro teigimu, atlieka skaičiavimus, ką reikštų, pavyzdžiui, 50 proc. tinklo mokesčio kompensacija: kiek tai kainuotų valstybės biudžetui ir kokią nuolaidą praktiškai galėtų pritaikyti tinklų operatoriai. Prieš galimą sprendimą taip pat reikėtų derintis su Konkurencijos tarnyba ir suteikti elektros pardavėjams laiko techniniam pasirengimui.

Keldo atsisakė įvardyti konkrečią elektros kainos ribą, kuri automatiškai įjungtų paramą, nes toks skaičius, jo vertinimu, šiuo metu būtų spekuliatyvus. Jis kartu pripažino argumentą, kad pagalba pirmiausia turėtų pasiekti tuos, kuriems jos labiausiai reikia, ir pabrėžė, kad valstybės įsikišimas neturėtų iškreipti normalios rinkos veiklos.

Kontekstas

Tinklo mokestis nėra elektros energijos didmeninė kaina. Juo finansuojamas elektros tinklų eksploatavimas, patikimumas ir investicijos, todėl jo sumažinimas vartotojui reiškia, kad dalis išlaidų turi būti padengta kitu šaltiniu. Pats Keldo pabrėžė, kad kompensacijos pinigai galiausiai vis tiek ateina iš vartotojo arba mokesčių mokėtojo. Dėl to priemonė gali sumažinti konkretaus mėnesio sąskaitą, tačiau nepanaikina infrastruktūros finansavimo poreikio.

Svarbus ir laiko aspektas. Estijos valdžia dar nežino, kokia bus faktinė žiemos elektros kaina. Dujų kainos Europoje, elektros gamybos struktūra, oro sąlygos, tarpvalstybinių jungčių prieinamumas ir vartojimo lygis gali pakeisti galutinę situaciją. Todėl dabartinis svarstymas yra išankstinis pasirengimas, o ne reakcija į jau nustatytą žiemos kainų šoką.

Kodėl tai svarbu

Estijos pasirinktas svarstymo modelis aktualus visam Baltijos regionui, nes šalys veikia susietoje elektros rinkoje ir susiduria su panašia problema: kaip apsaugoti pažeidžiamus vartotojus nepanaikinant kainos signalų ir neperkeliant neapibrėžtų išlaidų į biudžetą. Tinklo mokesčio kompensacija administraciniu požiūriu gali būti greitesnė nei naujos individualios paramos schemos, nes mokestis jau yra kiekvienoje sąskaitoje.

Tačiau plati kompensacija turi ir ribojimų. Jei ji būtų taikoma visiems vartotojams vienodai, valstybė remtų ir tuos namų ūkius ar įmones, kuriems pagalba nėra būtina. Jei parama būtų tikslinė, reikėtų papildomų kriterijų ir administravimo. Be to, kompensuojant tinklo mokestį, o ne pačią energijos kainą, valstybė nesumažina didmeninės rinkos rizikos, tik dalį galutinės sąskaitos perkelia į kitą finansavimo kanalą.

Ką tai keičia

Kol kas Estija nepaskelbė naujos žiemos subsidijos. Pokytis yra tas, kad vyriausybė jau skaičiuoja konkretų instrumentą ir techninio pasirengimo sąlygas, užuot laukusi faktinio kainų šuolio. Tai gali sutrumpinti laiką tarp kainų problemos atsiradimo ir sprendimo, jei žiemą parama iš tiesų taptų reikalinga.

Ką stebėti toliau

Svarbiausi būsimi klausimai yra galutinė vyriausybės pozicija, kompensacijos dydis, gavėjų ratas ir biudžeto kaina. Taip pat reikės stebėti, ar bus nustatyta aiški elektros kainos riba arba kitas objektyvus kriterijus paramai įjungti. Jei žiemos rinkos kainos išliks valdomos, svarstoma priemonė gali apskritai nebūti aktyvuota.

Šaltiniai

  1. news.err.ee

Pasidalykite publikacija arba pažymėkite pastebėtą netikslumą ir atsiųskite jį patikrai.