Migracija iš Baltarusijos: rugsėjį 1 635 bandymai

Migracija iš Baltarusijos į rytines Europos Sąjungos valstybes rugsėjį pagal pasienio tarnybų duomenų suvestinę sumažėjo iki 1 635 bandymų neteisėtai kirsti sieną. Tai mažiausias bendras Lietuvos, Latvijos ir Lenkijos mėnesio rodiklis per pastaruosius šešis mėnesius, tačiau srautas pasiskirstė labai netolygiai: 1 238 atvejai, arba 75,7 proc., teko Latvijai. Todėl bendro skaičiaus kritimas rodo sumažėjusį regioninį mėnesio aktyvumą, bet ne krizės pabaigą ir ne vienodą padėties pagerėjimą visose trijose ES valstybėse.

Kas žinoma

Spalio 2 d. „Zerkalo“, remdamasis „Pozirk“ atlikta Lietuvos, Latvijos ir Lenkijos pasienio tarnybų duomenų analize, paskelbė 1 635 rugsėjo bandymų sumą. „Pozirk“ tą patį skaičių pateikė spalio 2 d. pranešime apie 35 asmenų grupę, bandžiusią patekti į Lietuvą per Varėnos rajoną. Leidinio skaičiavimu, rugsėjo rezultatas buvo šešių mėnesių žemuma.

Didžiausia dalis teko Latvijai – 1 238 bandymai. Latvijos Valstybės sienos apsaugos tarnybos kasdieniai duomenys patvirtina, kad rugsėjį spaudimas išliko aukštas: rugsėjo 25 d. bendras nuo metų pradžios sustabdytų bandymų skaičius jau siekė 11 436. Dar rugsėjo 24 d. per vieną parą buvo fiksuoti 103 bandymai. Taigi mėnesio regioninis sumažėjimas vyko tuo metu, kai Latvija vis dar patyrė didžiąją srauto dalį.

Lietuvoje rugsėjo pabaigoje taip pat buvo registruojami dviženkliai dienos skaičiai. Rugsėjo 30 d. skelbta apie 19 per parą apgręžtų migrantų, o spalio 1 d. Varėnos rajone aptikta 35 asmenų grupė. Nuo 2026 m. pradžios iki spalio pradžios Lietuva buvo užkirtusi kelią daugiau kaip 1,6 tūkst. bandymų patekti iš Baltarusijos.

Lenkijos kryptis šiemet gerokai ramesnė nei 2025 m. Rugsėjo viduryje Lenkijos vidaus reikalų ministerijos atstovė parlamento komitete nurodė apie 472 bandymus nuo metų pradžios iki rugsėjo 13 d., palyginti su daugiau kaip 25 tūkst. per 2025 m. Tai padeda paaiškinti, kodėl bendras regiono srautas sumažėjo, nors Latvijos pasienyje aktyvumas išliko aukštas.

Kontekstas

Neteisėtos migracijos spaudimas prie Baltarusijos ir ES sienos prasidėjo 2021 m. Lietuva, Latvija, Lenkija ir ES institucijos ne kartą kaltino Minsko režimą migracijos instrumentalizavimu, o Baltarusijos valdžia tokius kaltinimus atmeta. Nuo tada trys valstybės sustiprino fizinę sienos apsaugą, stebėjimo sistemas, patruliavimą ir teisines priemones.

Svarbu atskirti skirtingus statistikos vienetus. Pasienio tarnybų skelbiami „bandymai“ nėra unikalių žmonių skaičius: tas pats asmuo gali bandyti kirsti sieną daugiau nei vieną kartą. Be to, Lietuvos, Latvijos ir Lenkijos tarnybos gali naudoti šiek tiek skirtingą kasdienio registravimo praktiką. Todėl 1 635 yra operacinio spaudimo rodiklis, o ne tikslus žmonių, dalyvavusių migracijos sraute, skaičius.

Kodėl tai svarbu

Rugsėjo duomenys rodo, kad migracijos spaudimo geografija pasikeitė. Lenkijos krypties aktyvumas, palyginti su 2025 m., smarkiai sumažėjo, o Latvija tapo pagrindine srauto kryptimi. Tai svarbu išteklių paskirstymui: sienos apsaugos personalo, technikos, policijos pagalbos ir migrantų sulaikymo bei grąžinimo pajėgumų poreikis šiuo metu koncentruojasi ne ten pat, kur ankstesniais krizės etapais.

Lietuvai mažesnis bendras regioninis rodiklis savaime nereiškia, kad galima mažinti pasirengimą. Spalio pradžios 35 asmenų grupės atvejis Varėnos rajone parodė, kad didesni koordinuoti bandymai išlieka įmanomi. Be to, srauto persikėlimas tarp Latvijos, Lietuvos ir Lenkijos gali vykti greitai, reaguojant į fizinės sienos apsaugos, patruliavimo ar maršrutų pokyčius.

Ką tai keičia

Naujas mėnesio rodiklis suteikia pagrindą atsargiai kalbėti apie trumpalaikį regioninio spaudimo sumažėjimą, bet ne apie ilgalaikio trendo lūžį. Vieno mėnesio duomenys negali patvirtinti nei Baltarusijos politikos pasikeitimo, nei tvaraus migracijos srautų sumažėjimo. Tam reikėtų kelių mėnesių nuoseklaus kritimo visose trijose sienose.

Ką stebėti toliau

Svarbiausi būsimi indikatoriai yra spalio mėnesio bandymų skaičius Latvijoje, Lietuvoje ir Lenkijoje atskirai, didesnių grupių pasikartojimas ir maršrutų persiskirstymas. Taip pat reikėtų stebėti, ar Latvijos keturis mėnesius fiksuotas mažėjimas tęsis ir ar Lenkijos krypties 2026 m. žemas lygis išliks stabilus. Tik tokia kelių mėnesių seka leistų tvirčiau vertinti, ar rugsėjo 1 635 bandymų rodiklis buvo trumpalaikis svyravimas, ar platesnio mažėjimo dalis.