Lietuvos banko rūmai Kaune atveria duris lankytojams

Lietuvos banko rūmai Kaune spalio 3 d. vienai dienai atsiveria lankytojams. Maironio gatvėje esančiame istoriniame pastate nuo 10 iki 16 val. bus galima pamatyti tarpukario banko interjerą, senąsias saugyklas, trijų tonų „Milners“ seifo duris, Augustinui Voldemarui įrengtą butą ir seniausią Kaune tebeveikiantį liftą. Atvirų durų diena sutampa ir su Kaunui skirtos 2 eurų proginės monetos pristatymu, todėl renginys jungia miesto istoriją, centrinio banko veiklą ir praktinį finansinį raštingumą.

Kas žinoma

Lietuvos bankas skelbia, kad renginys „Spręsk pats. Vakar. Šiandien. Rytoj.“ vyks spalio 3 d. nuo 10 iki 16 val., o lankytojai į pastatą bus įleidžiami iki 15 val. Įėjimas nemokamas. Rūmus bus galima apžiūrėti savarankiškai su audiogidu arba dalyvauti ekskursijose su gidais, kurioms reikalinga išankstinė registracija. Lietuvos banko renginio puslapyje nurodoma, kad registruojamos ekskursijos yra riboto vietų skaičiaus, todėl savarankiškas lankymas išlieka pagrindinė galimybė tiems, kurie iš anksto vietos neužsisakė.

Atveriamos erdvės paprastai nėra kasdien prieinamos visuomenei. Lankytojai galės patekti į operacijų salę su marmurinėmis kolonomis, buvusias Lietuvos banko tarybos ir valdybos posėdžių patalpas, senąsias saugyklas ir aštuonių kambarių butą, kuris buvo įrengtas pirmajam Lietuvos Vyriausybės ministrui pirmininkui Augustinui Voldemarui. Vienas technikos istorijos akcentų yra seniausias Kaune tebeveikiantis liftas.

10.30-11.00 val. operacijų salėje numatytas Kaunui skirtos 2 eurų proginės monetos pristatymas. Lietuvos banko duomenimis, monetos nacionalinėje pusėje vaizduojama miesto panorama su Kauno architektūros ir modernizmo simboliais. Moneta išleista 2026 m. spalio 1 d., jos nacionalinės pusės dailininkas yra Tomas Dragūnas. Atvirų durų dieną monetą bus galima išsikeisti, taip pat kasose bus galima įsigyti kitų numizmatinių vertybių; tam reikės turėti asmens dokumentą.

Programa nėra vien istorinė ekspozicija. Interaktyviose „Spręsk pats“ stotelėse lankytojai galės pasitikrinti žinias apie taupymą, investavimą ir atsparumą finansiniam sukčiavimui. Vaikams numatyta atskira zona su užduotimis apie Lietuvos banką ir finansus.

Kontekstas

Kauno Lietuvos banko rūmai yra vienas ryškiausių tarpukario Lietuvos reprezentacinės architektūros objektų. Pastatas siejamas ne tik su bankininkystės istorija, bet ir su laikotarpiu, kai Kaunas buvo laikinoji sostinė ir mieste buvo kuriamos svarbiausios valstybės institucijos. Todėl jo atvėrimas visuomenei turi platesnę reikšmę nei vien ekskursija po administracinį pastatą.

Šių metų renginyje istorinė pastato funkcija sąmoningai siejama su dabartinėmis centrinio banko temomis. Finansinio raštingumo veiklos nukreiptos į kasdienius sprendimus, o monetos pristatymas papildo miesto reprezentavimo liniją. Tai leidžia vienoje vietoje parodyti, kaip keitėsi pinigų sistema, banko funkcijos ir visuomenės santykis su finansais.

Kodėl tai svarbu

Regioniniu požiūriu renginys didina viešą prieigą prie nacionalinės reikšmės paveldo objekto, kuris paprastai nėra veikiantis muziejus su nuolatiniu laisvu lankymu. Kaunui tai taip pat yra proga sustiprinti miesto istorinio centro ir tarpukario architektūros matomumą.

Praktinė renginio dalis svarbi ir dėl finansinio raštingumo. Sukčiavimo, taupymo bei investavimo temos pastaraisiais metais tapo ne tik asmeninių finansų, bet ir vartotojų apsaugos klausimu. Lietuvos bankas renginyje šias temas pateikia ne kaip teorines paskaitas, o kaip interaktyvias užduotis, todėl renginys orientuotas ne vien į architektūros ar numizmatikos mėgėjus.

Kaunui skirta proginė moneta suteikia renginiui papildomą aktualų akcentą. Ji nėra atskira valiuta ar nauja atsiskaitymo priemonė – tai įprasto 2 eurų nominalo proginė moneta, kurios nacionalinė pusė skirta Kaunui. Todėl svarbu atskirti numizmatinę ir simbolinę jos reikšmę nuo kasdienės pinigų politikos.