Latvijoje vyksta 15-ojo Saeimos rinkimai: iš anksto balsavo 11,2 proc. rinkėjų

Latvijos Saeimos rinkimai šeštadienį, spalio 3 d., perėjo į pagrindinę balsavimo dieną: visoje šalyje ir užsienyje veikiančios rinkimų apylinkės atidarytos nuo 8 iki 20 val. vietos laiku. Dar iki šeštadienio savo balsą buvo atidavę 174 517 rinkėjų, arba 11,2 proc. iš 1 557 615 balsavimo teisę turinčių piliečių. Dėl 100 vietų 15-ajame Saeime varžosi 14 kandidatų sąrašų, o galutinė politinė jėgų pusiausvyra paaiškės tik suskaičiavus rinkimų dienos ir iš anksto atiduotus balsus.

Kas žinoma

Latvijos Centrinė rinkimų komisija (CVK) paskelbė, kad per penkias išankstinio balsavimo dienas, nuo rugsėjo 28 d. iki spalio 2 d., balsą saugoti atidavė 174 517 rinkėjų. Tai sudaro 11,2 proc. visų balsavimo teisę turinčių piliečių. CVK duomenyse atskirai nurodoma, kad 10,89 proc. rinkėjų balsavo iš anksto apylinkėse, o dar 0,32 proc. priskiriama balsavimui paštu ir balsavimui rinkėjo buvimo vietoje.

Pagrindinę rinkimų dieną rinkėjai gali balsuoti bet kurioje Latvijos rinkimų apylinkėje. LSM skelbia, kad apylinkės veiks iki 20 val. Latvijos laiku. Rinkėjas, kuris jau balsavo iš anksto, šeštadienį gali pakeisti savo pasirinkimą; tokiu atveju skaičiuojamas galutinis balsas. Dėl to 11,2 proc. rodiklis yra svarbus aktyvumo indikatorius, tačiau jis nėra galutinio rinkėjų aktyvumo dalis, kurią būtų galima paprasčiausiai pridėti prie šeštadienio srauto neatsižvelgiant į galimą pakartotinį balsavimą.

Viešuose šaltiniuose matyti nedidelis skirtumas tarp anksčiau skelbtų kandidatų skaičių. CVK liepos pradžioje, pasibaigus sąrašų teikimui, registravo 14 sąrašų ir 1 434 kandidatus. Rinkimų dieną LSM nurodo 1 428 kandidatus. Skirtumas atsirado po registravimo etapo, todėl aktualiu rinkimų dienos skaičiumi laikytinas 1 428 kandidatų skaičius, o liepos duomenys yra pradinis registruotų kandidatų skaičius.

Kontekstas

2022 m. vykusiuose ankstesniuose Saeimos rinkimuose rinkėjų aktyvumas siekė apie 59 proc. Šiemet dar prieš pagrindinę balsavimo dieną išankstinis aktyvumas viršijo dešimtadalį elektorato, tačiau iš to savaime negalima prognozuoti galutinio aktyvumo. Išankstinio balsavimo galimybės, rinkėjų elgsena ir galimybė šeštadienį pakeisti jau atiduotą balsą apsunkina tiesioginį palyginimą.

Rinkimai vyksta įtemptesnėje regioninio saugumo aplinkoje nei prieš ketverius metus. Latvijos Valstybės saugumo tarnyba VDD rugsėjo 28 d. paskelbė sustiprinusi rinkimų proceso ir informacinės erdvės stebėseną, siekdama užkirsti kelią neteisėtam užsienio ar vietos veikėjų poveikiui rinkimų eigai ir rezultatams. Tarnyba nurodė rinkimų metu bendradarbiausianti su policija ir kitomis valstybės bei savivaldybių institucijomis.

Iki šeštadienio ryto viešai nebuvo paskelbta apie incidentą, kuris būtų sutrikdęs rinkimų procesą nacionaliniu mastu. Tai svarbu atskirti nuo bendro padidinto saugumo režimo: papildoma institucijų parengtis rodo rizikos valdymą, bet pati savaime nėra įrodymas, kad rinkimų rezultatus jau mėginta paveikti ar kad nustatyta konkreti sėkminga užsienio operacija.

Kodėl tai svarbu

Latvijos parlamento rinkimai turi tiesioginę reikšmę visam Baltijos regionui, nes naujojo Saeimos sudėtis lems būsimos vyriausybės formavimą ir jos sprendimus dėl gynybos, valstybės biudžeto, energetikos, transporto infrastruktūros, santykių su Europos Sąjunga ir NATO bei politikos Rusijos ir Baltarusijos atžvilgiu. Tačiau rinkimų dieną dar per anksti daryti išvadas apie būsimą koaliciją: partijų reitingai nėra balsavimo rezultatai, o mandatų skaičius priklausys nuo galutinio balsų pasiskirstymo ir rinkimų slenksčio įveikimo.

Praktiniu požiūriu pirmasis svarbus rodiklis yra ne atskirų partijų pareiškimai rinkimų dieną, o oficialūs CVK duomenys. Užsienio žiniasklaidos vertinimai gali padėti suprasti politinį foną, tačiau mandatų ar koalicijos perspektyvas atsakinga vertinti tik remiantis oficialiais rezultatais ir aiškiai atskiriant preliminarius duomenis nuo galutinių.

Rinkimai taip pat yra testas Latvijos rinkimų infrastruktūrai. Galimybė balsuoti bet kurioje apylinkėje didina patogumą rinkėjams, tačiau kartu reikalauja patikimos rinkėjų apskaitos ir duomenų apsikeitimo, ypač kai iš anksto balsavęs žmogus rinkimų dieną gali pakeisti pasirinkimą. Todėl techninių sistemų veikimas ir CVK rezultatų skelbimo stabilumas bus svarbi rinkimų dienos dalis, net jei politiniu požiūriu daugiausia dėmesio sulauks partijų rezultatai.

Ką tai keičia

Iki spalio 3 d. Latvijos rinkimų kampanija buvo daugiausia partijų konkurencijos, apklausų ir politinių programų etapas. Šeštadienį bazinė situacija pasikeitė: nuo šiol svarbiausi tampa faktiniai rinkėjų aktyvumo ir balsų skaičiavimo duomenys. Apklausos gali būti naudojamos tik kaip ankstesnių lūkesčių fonas, o ne kaip dabartinės politinės galios matas.

Tai taip pat reiškia, kad bet kokie teiginiai apie rinkimų nugalėtoją, naują daugumą ar būsimos vyriausybės sudėtį iki patikimų preliminarių rezultatų paskelbimo turi būti vertinami atsargiai. Net pirmaujanti partija nebūtinai sugebės suformuoti valdančiąją daugumą, nes Latvijos parlamentinėje sistemoje lemiama tampa koalicijų aritmetika ir partijų tarpusavio suderinamumas.

Ką stebėti toliau

Pirmasis konkretus kontrolinis taškas bus rinkėjų aktyvumas iki apylinkių uždarymo 20 val. Reikšminga bus ne tik bendra šalies dalis, bet ir skirtumai tarp Rygos, Vidžemės, Kuršo, Žiemgalos ir Latgalos.

Antrasis rodiklis bus pirmieji CVK paskelbti balsų skaičiavimo rezultatai ir tai, kiek partijų įveiks patekimui į Saeimą reikalingą slenkstį. Tik tada bus galima pradėti skaičiuoti realias daugumos kombinacijas.

Trečiasis klausimas yra rinkimų proceso saugumas. Reikėtų stebėti CVK, VDD ir policijos pranešimus apie galimus kibernetinius incidentus, dezinformacijos kampanijas, mėginimus trukdyti apylinkių darbui ar kitus pažeidimus. Pavienius socialinių tinklų teiginius būtina atskirti nuo institucijų patvirtintų incidentų.

Ketvirtasis etapas prasidės jau po balsų skaičiavimo: prezidento ir parlamentinių partijų konsultacijos dėl vyriausybės formavimo. Būtent koalicijos sudėtis, o ne vien pirmą vietą užėmusios partijos rezultatas, parodys, kokia politinė kryptis artimiausius ketverius metus dominuos Latvijos vykdomojoje valdžioje.