Stokholmo E4 tuneliai atverti masiniam bėgimo renginiui

Stokholmo E4 tuneliai spalio 3 d. dar prieš įprasto automobilių eismo pradžią tapo masinio renginio erdve: SVT duomenimis, maždaug 33 tūkst. žmonių bėgo naujais Hjulsta–Häggvik tuneliais. Šis ruožas yra pirmoji Förbifart Stockholm projekto dalis, kuri bus atverta eismui. Renginys yra simbolinis, tačiau kartu rodo, kad vienas didžiausių Švedijos kelių infrastruktūros projektų pereina iš ilgalaikės statybos į etapinio naudojimo fazę.

Kas žinoma

SVT spalio 3 d. pranešė apie bėgimo renginį naujuose E4 tuneliuose Stokholme. Dalyvių skaičius siekė apie 33 tūkst. Trasa vedė Hjulsta–Häggvik ruožu, kurį transliuotojas apibūdina kaip pirmąją Förbifart Stockholm dalį, atveriamą visuomenei prieš pradedant įprastą kelių eismą.

Masinis renginys tunelyje nėra pats infrastruktūros atidarymas automobiliams. Tai svarbus skirtumas, nes viešas patekimas į objektą vienai dienai nepatvirtina, kad visas kelias jau pradėjo veikti pagal galutinę eismo schemą. Dabartinis įvykis pirmiausia yra viešo pristatymo ir projekto pažangos ženklas.

Kontekstas

Förbifart Stockholm yra didelės apimties kelių projektas, skirtas nukreipti dalį E4 transporto aplink centrinę Stokholmo dalį ir sujungti šiaurinę bei pietinę metropolio dalis. Tuneliai yra esminė projekto dalis, nes Stokholmo geografija, urbanizuotos teritorijos ir aplinkosaugos apribojimai apsunkina naujų paviršinių magistralių tiesimą.

Tokio masto projektai atidaromi etapais, todėl atskiro ruožo parengtis dar nereiškia viso aplinkkelio užbaigimo. Vis dėlto pirmosios dalies perėjimas į naudojimo fazę yra reikšmingas projekto valdymo taškas: nuo statybos darbų dėmesys palaipsniui pereina prie eismo organizavimo, tunelių sistemų eksploatacijos, saugos procedūrų ir realaus transporto srautų poveikio.

Kodėl tai svarbu

Stokholmo infrastruktūra svarbi visam Šiaurės ir Baltijos regionui, nes Švedijos sostinė yra vienas pagrindinių keleivių, krovinių ir verslo centrų. Kelių pralaidumo pokyčiai gali turėti poveikį logistikos laikui, regioniniam transportui ir miesto eismo pasiskirstymui. Lietuvos įmonėms tai nėra tiesioginis kasdienis maršruto pakeitimas, tačiau ilgalaikėje perspektyvoje efektyvesnis Stokholmo kelių tinklas gali turėti reikšmės krovinių judėjimui Švedijoje.

Tunelių projektas taip pat svarbus kaip infrastruktūros atsparumo klausimas. Ilgi kelių tuneliai reikalauja sudėtingų ventiliacijos, priešgaisrinės apsaugos, evakuacijos, ryšio ir eismo valdymo sistemų. Todėl tikrasis projekto testas prasideda ne per vienkartinį bėgimo renginį, o pradėjus kasdienį automobilių eismą ir sistemoms veikiant nuolat.

Ką tai keičia

Hjulsta–Häggvik ruožo viešas pristatymas rodo, kad Förbifart Stockholm įžengė į naują etapą. Iki šiol projektas visuomenei daugiausia buvo ilgametė statybvietė; dabar bent dalis infrastruktūros tampa fiziškai matoma ir prieinama naudotojams. Tai nekeičia galutinio projekto užbaigimo grafiko savaime, bet suteikia konkretų tarpinį rezultatą.

Ką stebėti toliau

Svarbiausia bus oficiali automobilių eismo pradžios data Hjulsta–Häggvik ruože ir pirmieji duomenys apie srautų pokyčius. Taip pat reikšminga stebėti likusių Förbifart Stockholm dalių darbų grafiką, tunelių saugos bandymus ir tai, ar etapinis atidarymas nesukels naujų spūsčių jungiamuosiuose keliuose.