Jūrininkų gerovė: Hamburgo uoste įguloms lieka vis mažiau laiko

Jūrininkų gerovė tampa vis svarbesne jūrų transporto darbo sąlygų tema. Vokietijos visuomeninis transliuotojas „Tagesschau“, minėdamas Vokietijos jūrininkų misijos 140 metų sukaktį, aprašė Hamburgo uoste dirbančių įgulų kasdienybę, kurią vis labiau veikia trumpėjantis laivų stovėjimo uoste laikas, ribotos galimybės išlipti į krantą ir didėjanti psichologinė įtampa.

Kas žinoma

„Tagesschau“ reportaže pateikiamas Hamburgo jūrininkų klubo „Duckdalben“ pavyzdys. Klubą valdo „Deutsche Seemannsmission“, arba Vokietijos jūrininkų misija. Organizacija savo istoriją sieja su 1886 m. rugsėjo 29 d., kai buvo įkurtas jos pirmtakas. Reportaže teigiama, kad šiandien misija veikia 33 pasaulio uostuose.

Vienas iš savanorių, buvęs jūrininkas Janas Burow, „Tagesschau“ aiškino, kad šiuolaikinė konteinerių krova leidžia laivus pakrauti ir iškrauti daug greičiau nei anksčiau. Jo teigimu, dėl to įgulos Hamburge dažnai turi labai nedaug laiko praleisti krante, o laivai uoste gali stovėti ne ilgiau kaip maždaug 36 valandas. Tai yra šaltinio pašnekovo vertinimas, o ne nepriklausomai patvirtinta bendra visiems Hamburgo uoste aptarnaujamiems laivams taikoma taisyklė.

Reportaže taip pat aprašomos problemos, su kuriomis susiduria jūrininkai: ilgos pamainos, vienatvė, ribotas interneto ryšys laivuose ir tai, kad ne visada lengva gauti leidimą išlipti į krantą. „Duckdalben“ klubas jūrininkams suteikia galimybę susisiekti su šeima, pailsėti, gauti praktinės pagalbos ar tiesiog trumpam pakeisti aplinką.

Kontekstas

Vokietijos jūrininkų misijos generalinis sekretorius Matthiasas Ristau reportaže teigė, kad karai ir tarptautinės krizės didina įgulų psichologinę įtampą. Kaip pavyzdžiai minimi karas Ukrainoje ir įtampa jūrų keliuose prie Hormūzo sąsiaurio. Tai yra organizacijos atstovo teiginys apie jūrininkų patiriamą spaudimą. Šiame BAO įraše šie teiginiai atskirai ir nepriklausomai nebuvo tikrinami.

Pats reportažas nerodo tiesioginės grėsmės Baltijos šalių uostams ar kritinei infrastruktūrai. BAO vertinimu, jo tiesioginė reikšmė Baltijos regionui yra nedidelė, tačiau ši informacija gali būti naudinga kaip fonas stebint platesnius jūrų transporto darbo jėgos ir įgulų gerovės pokyčius Europos uostuose.

Kodėl tai svarbu

Jūrų transportas priklauso ne tik nuo laivų, terminalų ir krovos pajėgumų, bet ir nuo įgulų prieinamumo bei jų darbo sąlygų. Jei trumpėjantis buvimo uoste laikas, ribotos galimybės išlipti į krantą ar ilgalaikė psichologinė įtampa taptų pasikartojančia problema skirtinguose Europos uostuose, tai galėtų turėti įtakos jūrininkų išlaikymui sektoriuje, įgulų rotacijai ir bendram sektoriaus atsparumui.

Kol kas vieno reportažo iš Hamburgo nepakanka teigti, kad formuojasi platesnė Europos ar Baltijos jūros regiono tendencija. BAO duomenų bazėje šiuo metu nėra pakankamai ankstesnių tokio paties pobūdžio įvykių, kad būtų galima patikimai įvertinti jų dažnio ar masto pokyčius.

Ką stebėti toliau

Vertėtų stebėti, ar panašūs pranešimai kartosis kituose Europos ir Baltijos jūros uostuose, ypač dėl išėjimo į krantą ribojimų, įgulų trūkumo, psichologinės sveikatos problemų ar darbo režimo pokyčių. Reikšmingesniu signalu taptų ne pavienis reportažas, o keliuose uostuose pasikartojantis modelis, turintis realų poveikį laivybos operacijoms ar įgulų prieinamumui.