Prokuroras vertina galimo šauktinių duomenų nutekėjimo tyrimą

Šauktinių duomenų nutekėjimas Lietuvoje vėl atsidūrė teisėsaugos akiratyje: Generalinė prokuratūra vertina policijos sprendimo nepradėti ikiteisminio tyrimo teisėtumą ir pagrįstumą. Viešai minima daugiau kaip 158 tūkst. galimai automatizuotai surinktų asmenų duomenų, tačiau šį skaičių pateikia situaciją tyrusi asociacija, todėl jį būtina atskirti nuo oficialiai patvirtinto prokuratūros proceso.

Kas žinoma

15min, remdamasis BNS ir Generaline prokuratūra, pranešė, kad policija rugsėjo 24 d. pakartotinai atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą dėl galimai į trečiųjų šalių platformas patekusių šauktinių asmens duomenų. Šiuo metu šio sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą vertina prokuroras.

Į teisėsaugą dėl situacijos kreipėsi Ignas Plunksnis ir jo vadovaujama Jaunųjų rinkos dalyvių asociacija. JRDA teigia, kad jos atlikta atvirųjų šaltinių analizė parodė galimybę automatizuotai surinkti ir paviešinti daugiau kaip 158 tūkst. asmenų duomenų. Asociacijos teigimu, archyvuose buvo 2019 m. ir 2023–2026 m. šauktinių sąrašų informacijos, įskaitant sveikatos patikrinimo laikus, gyvenamuosius regionus ir gimimo metus.

Svarbu atskirti du faktų lygius. Prokuratūros atliekamas policijos sprendimo vertinimas yra oficialiai patvirtinta proceso dalis. Tuo tarpu daugiau kaip 158 tūkst. asmenų duomenų mastas ir konkretus jų panaudojimas šiuo metu pateikiami kaip JRDA analizės išvada, o ne galutinis teisėsaugos nustatytas faktas.

Kontekstas

15min taip pat rašo, kad Viešųjų pirkimų sistemoje šią savaitę trumpam buvo paviešinti dalies 2026 m. šaukiamų karo prievolininkų duomenys; kariuomenė tą atvejį patvirtino ir siejo su žmogiška klaida. Be to, Krašto apsaugos ministerija yra registravusi pataisas, kuriomis nuo 2027 m. būtų atsisakoma viešo šauktinių sąrašo ir pereinama prie individualaus informacijos patikrinimo.

Tai rodo, kad klausimas jau peržengė vieno skundo ribas ir palietė platesnę karo prievolininkų duomenų viešinimo politiką. Vis dėlto BAO turimoje analitinėje bazėje dar nėra pakankamos ankstesnių analogiškų incidentų sekos, kad būtų galima kalbėti apie patvirtintą pasikartojančią nutekėjimų tendenciją.

Kodėl tai svarbu

Karo prievolininkų duomenys yra jautrūs ne vien privatumo prasme. Jeigu dideli duomenų rinkiniai tampa lengvai automatizuotai surenkami, juos galima jungti su kitais viešais šaltiniais ir naudoti profiliavimui, socialinei inžinerijai, grasinimams ar kitai priešiškai veiklai.

Kartu svarbu nevadinti atvirų duomenų surinkimo savaime „kibernetine ataka“, kol tai nėra nustatyta kompetentingų institucijų. Dabartinis klausimas yra platesnis: ar viešinimo modelis sukūrė nepagrįstą saugumo ir privatumo riziką, ir ar teisėsauga pagrįstai atsisakė pradėti tyrimą.

Ką stebėti toliau

Svarbiausias artimiausias sprendimas bus prokuroro išvada dėl policijos nutarimo. Taip pat reikės stebėti, ar bus pradėtas ikiteisminis tyrimas, kokį oficialų vertinimą pateiks Krašto apsaugos sistema ir duomenų apsaugos institucijos, bei ar bus patvirtintas realus paveiktų asmenų ir duomenų mastas. Atskirai svarbu, kaip bus įgyvendintas planas atsisakyti viešų šauktinių sąrašų nuo 2027 metų.

Šaltiniai

15min / BNS, 2026-10-04.