Verslas: dėl neužpildytų darbo vietų 2027 metais Lietuva gali nesukurti 550 mln. eurų BVP

Dėl darbuotojų trūkumo Lietuva 2027 metais gali nesukurti apie 550 mln. eurų bendrojo vidaus produkto (BVP), teigia verslo organizacijos. Jų pristatytame scenarijuje taip pat numatoma, kad dėl neužpildytų darbo vietų viešosios pajamos kitąmet galėtų būti maždaug 90 mln. eurų mažesnės.

Kas žinoma

Šį scenarijų Vilniuje pristatė Lietuvos pramonininkų konfederacija (LPK), Lietuvos verslo konfederacija (LVK) ir Tarptautinio transporto ir logistikos aljansas (TTLA). Organizacijų teigimu, iki 2026 metų pabaigos darbuotojų trūkumas galėtų lemti 100–150 mln. eurų nesukurtą BVP ir 20–25 mln. eurų mažesnes tiesiogines viešąsias pajamas.

Verslo atstovai pabrėžė, kad darbo migracija turi būti kontroliuojama, tačiau vien jos ribojimas nepadidina vietos darbuotojų pasiūlos profesijose, kuriose specialistų jau trūksta. Organizacijos siūlo stiprinti migracijos kontrolę, aiškiau atskirti skirtingus migracijos srautus ir sudaryti galimybę operatyviau peržiūrėti darbo migracijos kvotą.

2026 metų darbo migracijos kvota siekia 24 706 darbuotojus. Verslo organizacijos pabrėžia, kad tai nėra Lietuvoje gyvenančių užsieniečių skaičius, o metinė riba darbuotojams iš trečiųjų šalių, atvykstantiems pagal kvotuojamą darbo migracijos tvarką.

Pasak jų, Lietuvoje galiojančius leidimus gyventi turi apie 227 tūkst. užsieniečių, tačiau jie šalyje yra skirtingais pagrindais. Laikinus leidimus gyventi darbo pagrindu turi apie 108 tūkst. užsieniečių, o 2026 metų pradžioje Lietuvoje dirbo apie 175 tūkst. užsienio piliečių.

Kontekstas

Verslo atstovai teigia, kad darbuotojo trūkumas gali paveikti ne tik vieną neužpildytą darbo vietą. Gamyboje dėl vieno trūkstamo specialisto gali sumažėti gamybos pajėgumai, įmonė gali nepriimti naujų užsakymų. Transporto sektoriuje dėl vairuotojų trūkumo gali nevažiuoti Lietuvos vežėjo vilkikas, o krovinį pervežti konkurentas iš kitos šalies.

LPK, LVK ir TTLA taip pat nurodo, kad darbuotojo iš trečiosios šalies įdarbinimas nėra savaime pigesnis ar paprastesnis sprendimas. Įmonėms tenka atrankos, dokumentų tvarkymo, kelionės, apgyvendinimo, mokymo ir integracijos išlaidos.

ELTA ir „Delfi“ skelbė, kad po darbo migracijos kvotos išnaudojimo naujam darbuotojui iš trečiosios šalies bendru atveju taikomas 2 893,68 euro bruto atlyginimo slenkstis. Verslo organizacijų vertinimu, toks reikalavimas daliai gamybos ir kitų profesijų gali būti sunkiai pritaikomas.

Kodėl tai svarbu

550 mln. eurų suma yra verslo organizacijų pristatytas galimo poveikio scenarijus, o ne patvirtinta būsima BVP netektis. Jo įgyvendinimas priklausytų nuo darbuotojų trūkumo masto, migracijos politikos ir įmonių gebėjimo prisitaikyti.

Verslo organizacijos ragina vertinti ne tik neatvykstančių darbuotojų skaičių, bet ir galimą poveikį gamybai, transportui, eksportui bei su šiomis veiklomis susijusioms darbo vietoms. Jos taip pat siūlo darbo migraciją vertinti kaip kontroliuojamą valstybės valdymo sritį, o ne vien kaip bendrą užsieniečių skaičių.

Ką stebėti toliau

Svarbiausi tolesni rodikliai bus 2027 metų BVP prognozių pokyčiai, laisvų darbo vietų statistika, darbo migracijos kvotos naudojimas ir galimi migracijos politikos sprendimai. Taip pat bus matyti, ar valdžia imsis verslo siūlomo kvotos peržiūros mechanizmo.