Finansų ministerija ir Lietuvos bankas siūlo gyventojams paprasčiau investuoti į valstybės obligacijas
Finansų ministerija ir Lietuvos bankas rengia naują priemonę, kuri leistų gyventojams ir verslui nedidelėmis sumomis investuoti į valstybės obligacijas bei jas parduoti iki išpirkimo termino.
Pastebėjote netikslumą? Pažymėkite teksto fragmentą. Kompiuteryje galite spausti Ctrl + Enter.
Dalintis publikacija
Pasirinkite, kaip norite pasidalyti šia publikacija.
Pranešti apie galimą klaidą
Pažymėtas fragmentas bus perduotas patikrai. Pranešimas pats publikacijos nekeičia.
Finansų ministerija ir Lietuvos bankas rengia naują investavimo į valstybę priemonę, kuri leistų gyventojams ir verslui obligacijų įsigyti nedidelėmis sumomis, gauti rinkos sąlygas atitinkančią grąžą ir, tikėtina, jas parduoti dar nesuėjus išpirkimo terminui.
Kas žinoma
Apie iniciatyvą šią savaitę pas Seimo pirmininką Juozą Oleką aptarė finansų ministras Taurimas Valys ir Lietuvos banko valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus. Institucijos siekia sukurti lengvai prieinamą ir nuolatinę investavimo galimybę.
Kol kas sprendimas nėra parengtas. Finansų ministerija ir Lietuvos bankas artimiausiais mėnesiais vertins, kaip organizuoti paprastą obligacijų įsigijimą, kokios prekybos jomis galimybės būtų patogiausios gyventojams ir kokių techninių bei teisinių pakeitimų reikėtų. Taip pat bus nagrinėjama, kaip naują priemonę suderinti su jau veikiančiomis valstybės skolinimosi priemonėmis.
Planuojama, kad investuoti būtų galima tiek mažesnėmis, tiek didesnėmis sumomis, o palūkanos atitiktų rinkos sąlygas. Jei iniciatyvai įgyvendinti reikėtų keisti teisės aktus, pakeitimai galėtų būti svarstomi Seimo pavasario sesijoje.
Finansų ministro teigimu, nauja priemonė suteiktų valstybei daugiau finansavimo šaltinių, o gyventojams – papildomą galimybę panaudoti santaupas. Lietuvos banko vadovas pabrėžė, kad šiuo metu didžiąją Lietuvos valstybės skolos dalį finansuoja užsienio investuotojai. Aktyviau įtraukus šalies gyventojus, didesnė už valstybės obligacijas mokamų palūkanų dalis liktų Lietuvoje.
Kontekstas
Lietuvos bankuose ir kitose finansų įstaigose laikomi gyventojų indėliai viršija 30 mlrd. eurų. Institucijų teigimu, nemaža šių lėšų dalis laikoma sąskaitose, už kurias mokamos mažos palūkanos arba jos apskritai nemokamos.
Gyventojų susidomėjimą skolinimu valstybei jau rodo gynybos obligacijos – jų išplatinta už daugiau kaip 1 mlrd. eurų. Tačiau ši priemonė turi tam tikrų apribojimų, todėl ministerija ir Lietuvos bankas siekia išplėsti investavimo galimybes.
Finansų ministerijos duomenimis, apie tris ketvirtadalius Lietuvos valstybės skolos finansuoja užsienio investuotojai. Valstybės skola šiuo metu siekia apie 40 mlrd. eurų. Prognozuojama, kad 2026 metais palūkanoms bus skirta apie 1 mlrd. eurų, o 2028 metais ši suma gali išaugti iki 1,5 mlrd. eurų.
Kodėl tai svarbu
Jei priemonė būtų įgyvendinta, gyventojai galėtų tiesiogiau investuoti į valstybės skolą, o valstybei atsirastų platesnis vidaus finansavimo šaltinis. Vis dėlto konkrečios investavimo sąlygos, įsigijimo kanalai, prekybos tvarka ir galimos rizikos dar nėra nustatyti.
Ką stebėti toliau
Artimiausiais mėnesiais turėtų paaiškėti, kokį modelį pasirinks Finansų ministerija ir Lietuvos bankas, ar reikės teisės aktų pakeitimų ir kada gyventojams būtų sudaryta galimybė įsigyti naujų obligacijų.
Šaltiniai
Pasidalykite publikacija arba pažymėkite pastebėtą netikslumą ir atsiųskite jį patikrai.