Estija sieja „Silmet“ finansavimą su planu atsisakyti rusiškos žaliavos
Estijos „NPM Silmet“ įtrauktas į ES strateginių projektų sąrašą. Įmonė gali pretenduoti į paramą, tačiau turės nustatyti terminą atsisakyti rusiškos žaliavos.
Pastebėjote netikslumą? Pažymėkite teksto fragmentą. Kompiuteryje galite spausti Ctrl + Enter.
Dalintis publikacija
Pasirinkite, kaip norite pasidalyti šia publikacija.
Pranešti apie galimą klaidą
Pažymėtas fragmentas bus perduotas patikrai. Pranešimas pats publikacijos nekeičia.
Estijos gamykla „NPM Silmet“ įtraukta į Europos Sąjungos strateginių projektų sąrašą, todėl gali pretenduoti į europinę paramą. Tačiau Estijos užsienio reikalų ministras Margus Tsahkna pareiškė, kad kartu turi būti nustatytas terminas, iki kada įmonė atsisakys iš Rusijos gaunamos žaliavos.
„Silmet“ gamykla Sillamäe perdirba iš Rusijos Solikamsko magnio gamyklos tiekiamą žaliavą. Solikamsko įmonė priklauso Rusijos valstybei. Kaip skelbia Estijos visuomeninis transliuotojas ERR ir portalas „Delfi Eesti“, Estijos prašymu Solikamsko gamykla nebuvo įtraukta į naują Europos Sąjungos sankcijų paketą.
Kas žinoma
Europos Komisija „Silmet 2.0“ projektą įtraukė į 46 naujų strateginių projektų sąrašą. Šis statusas gali padėti pritraukti investicijų, sutelkti finansavimą ir paspartinti gamyklos pertvarką. Projekto tikslas – pritaikyti „Silmet“ infrastruktūrą ir gamybos procesus kitose šalyse įsigyjamai žaliavai.
Dabartinė gamyklos technologija istoriškai buvo pritaikyta Solikamske pagamintai žaliavai. ERR teigimu, įmonės atskirti nuo rusiško tiekimo iki šiol nepavyko. Estijos užsienio reikalų ministerijos atstovas Kennethas Kopameesas sakė, kad alternatyvių tiekėjų ieškota Lotynų Amerikoje, Azijoje ir Afrikoje, tačiau dar reikia įvertinti, ar dabartinė technologija tinkama kitokiai žaliavai perdirbti.
Ministras M. Tsahkna pareiškė, kad kartu su Europos Komisija „NPM Silmet“ bus nustatytas aiškus terminas atsisakyti rusiškos žaliavos. Jo teigimu, strateginio projekto statusas reiškia ne tik galimybę gauti paramą, bet ir atsakomybę mažinti priklausomybę nuo agresorės valstybės tiekimo.
„Delfi Eesti“ skelbia, kad nuo plataus masto karo pradžios iš Rusijos į Estiją buvo įvežta retųjų žemių metalų už mažiausiai 71,8 mln. eurų. Šis skaičius apima į Estiją patekusią žaliavą, tačiau pateiktoje medžiagoje neatskleidžiama, kokia jos dalis buvo susijusi būtent su „Silmet“.
Kontekstas
Solikamsko gamyklos neįtraukimas į sankcijų sąrašą grindžiamas jos svarba Europos pramonei. „Silmet“ produkcija naudojama elektronikos, medicinos, automobilių, aviacijos ir gynybos pramonėje. Europos Sąjungos strateginių projektų programa skirta stiprinti svarbiausių žaliavų tiekimo saugumą ir mažinti priklausomybę nuo trečiųjų šalių.
Tačiau dabartinė situacija sukuria prieštaravimą: Europos pramonei svarbi gamykla tebėra susieta su Rusijos valstybės įmone, nors pati Europos Sąjunga siekia mažinti priklausomybę nuo Rusijos tiekimo.
Kodėl tai svarbu
„Silmet“ atvejis rodo, kad sankcijų politika ir pastangos stiprinti Europos pramonę gali susidurti su tiekimo grandinių realybe. Parama gamyklos pertvarkai galėtų sudaryti sąlygas išlaikyti strateginę gamybą Europoje ir kartu atsisakyti rusiškos žaliavos.
Kol kas neaišku, koks tikslus terminas bus nustatytas ir kokių investicijų reikės technologijoms pakeisti. Taip pat išlieka praktinis klausimas dėl natūralių radionuklidų, esančių retųjų žemių metaluose: Solikamske jie būdavo atskiriami, o radioaktyvioji dalis likdavo Rusijoje.
Ką stebėti toliau
Svarbiausi artimiausi rodikliai bus oficialus „Silmet“ atsisakymo nuo rusiškos žaliavos terminas, Europos finansavimo sprendimai ir alternatyvių tiekimo šaltinių pasirinkimas. Reikšminga bus ir tai, ar Europos Sąjungos sankcijų politikoje Solikamsko gamyklai bus taikomas atskiras režimas.
Šaltiniai
Pasidalykite publikacija arba pažymėkite pastebėtą netikslumą ir atsiųskite jį patikrai.