Nausėda: šalies gynybai būtinas visos valstybės pasirengimas ir NATO sąjungininkų parama

Prezidentas Gitanas Nausėda pirmadienį Kaune stebėdamas karines pratybas „Perkūno griausmas 2026“ pabrėžė, kad šalies gynyba priklauso ne tik nuo kariuomenės, bet ir nuo visos valstybės pasirengimo bei veiksmų kartu su NATO sąjungininkais.

Kas žinoma

Pasak prezidento, pratybomis tikrinami ir stiprinami visos valstybės gynybos pajėgumai. Jose kariuomenė treniruojasi vykdyti Valstybės gynybos planuose numatytas užduotis, sąveikaudama su NATO pajėgomis, valstybės institucijomis ir savivaldybėmis.

„Ukrainos kova mums aiškiai parodė, kad ginasi ne viena kariuomenė, o visa valstybė. Šios pratybos atliepia būtent šį poreikį. Turime veikti visi kaip vienas ir tam turime būti pasirengę kiek įmanoma geriau“, – Prezidentūros pranešime cituojamas G. Nausėda.

Prezidentas taip pat išskyrė bendrus veiksmus su NATO sąjungininkais. Jo teigimu, Lietuva nėra viena – tai rodo ir šalyje dislokuoti JAV bei Vokietijos kariniai vienetai. Bendros pratybos, pasak šalies vadovo, stiprina pasirengimą prireikus kartu ginti Lietuvą, laisvę ir bendras vertybes.

G. Nausėda pabrėžė, kad tinkamą parengtį ir atgrasymą lemia ne tik ginkluotė bei kita įranga, bet ir tinkamai parengti žmonės bei institucijos.

Kontekstas

Per „Perkūno griausmą 2026“ tikrinamos mobilizacinės procedūros, rezervo karių šaukimas, pasienio ruožų ir kritinės infrastruktūros apsauga. Pratybose taip pat treniruojamasi reaguoti į hibridines ir kibernetines grėsmes.

Mokymai prasidėjo kariuomenės taikos meto užduočių padalinių aktyvavimu. Jais siekiama sustiprinti Valstybės sienos apsaugos tarnybos pasienio apsaugos postus. Vėliau, reaguojant į imituojamas asimetrines ir hibridines grėsmes, bus aktyvuojami greitojo reagavimo pajėgų budintys vienetai.

Rugsėjį ir spalį į įvairius Lietuvos kariuomenės vienetus bus pašaukta iki 2,4 tūkst. aktyviojo kariuomenės personalo rezervo karių. Dar daugiau kaip 5 tūkst. rezervo karių bus pasiekti ryšio priemonėmis, siekiant atnaujinti jų kontaktinius ir kitus reikalingus duomenis.

„Rezervo karys 2026“ yra „Perkūno griausmo 2026“ pratybų serijos dalis. Per šiuos mokymus tikrinamas kariuomenės ir valstybės institucijų pasirengimas ginkluotajai gynybai, mobilizacinės procedūros ir kariuomenės vienetų komplektavimas rezervo kariais.

Pratybos taip pat vyksta tarptautinių NATO mokymų „Steadfast Duel 2026“ kontekste. Nacionaliniu lygmeniu jos sinchronizuojamos su kitomis Lietuvos kariuomenės pratybomis – „Audros smūgiu“, „Perkūno ratais“, „Rezervo kariu“, „Gintarine migla“, „Vyčio skliautu“ ir SOFEVAL.

Kodėl tai svarbu

Prezidento pasisakymas pabrėžia visos valstybės, o ne vien kariuomenės, vaidmenį užtikrinant gynybą. Pratybose vienu metu tikrinamas kariuomenės, civilinių institucijų, pasienio apsaugos ir rezervo sąveikavimas, taip pat Lietuvos gebėjimas veikti kartu su NATO sąjungininkais.

G. Nausėda teigė, kad realus ir kokybiškas pasirengimas yra būtinas siekiant išsaugoti taiką. Pratybų rezultatai leis įvertinti, kaip praktiškai veikia numatytos mobilizacijos, institucijų bendradarbiavimo ir sąjungininkų veiksmų procedūros.