Vokietijos žvalgybos vadovas: Rusija Europai kels grėsmę net ir pasibaigus karui Ukrainoje

Vokietijos vidaus žvalgybos tarnybos vadovas Sinanas Selenas pareiškė, kad Rusija Europai kels ilgalaikę grėsmę nepriklausomai nuo karo Ukrainoje baigties. Jo teigimu, Maskva siekia pakeisti Europoje nusistovėjusią tarptautinę tvarką, o hibridinės atakos tęsis.

Kas žinoma

„Hibridinė grėsmė yra čia ir jau seniai nebėra tiesiogiai susijusi su padėtimi Ukrainoje“, – Berlyne vykusioje Federalinės konstitucijos apsaugos tarnybos (BfV) konferencijoje sakė S. Selenas.

Jis teigė, kad Rusijos tikslas – iš esmės pakeisti Europos žemėlapį ir žemyno vaidmenį geopolitikoje. Pasak žvalgybos vadovo, Rusijos organizuojamos atakos nesiliaus ir pasibaigus karui Ukrainoje.

Berlynas hibridiniu karu vadina priešiškus veiksmus, kurie nesiekia tiesioginio karinio išpuolio lygio. Prie jų priskiriamas šnipinėjimas, padegimai ir sabotažas, vykdomi užsienio valstybių arba jų pavedimu.

Vokietijos policijos duomenimis, praėjusiais metais virš svarbiausių šalies infrastruktūros objektų pastebėta beveik 1 tūkst. įtartinų dronų. Vokietijos valdžia taip pat kaltina Maskvą rugpjūtį mėginus surengti išpuolį: Leipcigo oro uoste, svarbiame Ukrainai skirtų karinių krovinių gabenimo mazge, buvo aptiktas sprogmenų prikrautas dronas. Rusija šiuos kaltinimus atmeta.

Kontekstas

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ne kartą yra sakęs, kad Jungtinių Valstijų vadovaujamas NATO aljansas, kuriam priklauso ir Vokietija, kelia egzistencinę grėsmę Rusijai. Dar prieš pradėdamas plataus masto invaziją į Ukrainą, jis reikalavo, kad Rytų Europos NATO narės pasitrauktų iš Aljanso.

Kodėl tai svarbu

BfV vadovo pareiškimai rodo, kad Vokietija Rusijos keliamą pavojų vertina ne tik kaip su karu Ukrainoje susijusią grėsmę. Įspėjimas apima ir šnipinėjimą, sabotažą, padegimus bei galimus išpuolius prieš kritinę infrastruktūrą – veiksmus, kurie gali paveikti visos Europos, taip pat Baltijos regiono, saugumą.