M. Sinkevičius: sąjungininkai turėtų raginti Zelenskį smogti daugiau Rusijos duomenų centrų
Varšuvos saugumo forume M. Sinkevičius pareiškė, kad sąjungininkai turėtų raginti V. Zelenskį smogti daugiau Rusijos duomenų centrų, siekiant apsaugoti rinkimus nuo kišimosi.
Pastebėjote netikslumą? Pažymėkite teksto fragmentą. Kompiuteryje galite spausti Ctrl + Enter.
Dalintis publikacija
Pasirinkite, kaip norite pasidalyti šia publikacija.
Pranešti apie galimą klaidą
Pažymėtas fragmentas bus perduotas patikrai. Pranešimas pats publikacijos nekeičia.
Lietuvos ministras pirmininkas Mindaugas Sinkevičius pareiškė, kad Ukraina galėtų smogti daugiau duomenų centrų Rusijoje, jei sąjungininkai siekia apsaugoti savo rinkimus nuo kišimosi. Šią poziciją jis išsakė Varšuvos saugumo forume.
„Manau, kad turėtume paprašyti pono Zelenskio smogti daugiau duomenų centrų Rusijoje, ir tai galbūt padėtų“, – atsakydamas į klausimą, ką Lietuva, Lenkija ir kitos sąjungininkės turėtų daryti, kad apsaugotų rinkimus, sakė M. Sinkevičius.
Kas žinoma
Premjeras nepatikslino, kokius konkrečiai duomenų centrus turėtų taikytis Ukraina ir kokia būtų tokių veiksmų teisinė ar politinė koordinacija. Jo pasisakymas nuskambėjo diskusijoje apie Europos saugumo iššūkius ir galimą kišimąsi į rinkimus.
„Delfi“ skelbė, kad M. Sinkevičius šią mintį siejo su Ukrainos veiksmais prieš Rusijos technologijų bendrovės „Yandex“ duomenų centrus. Pasak leidinio, Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis forume teigė, jog po smūgių šiems centrams socialiniuose tinkluose sumažėjo priešiškumo, susiskaldymo ir provokacijų. Jis tai siejo su mažesniu automatizuotų paskyrų, vadinamųjų botų, aktyvumu.
Tačiau vien mažesnis botų aktyvumas savaime neįrodo, kad visos šios paskyros buvo valdomos Rusijos valstybės. Taip pat nepateikta nepriklausomo patvirtinimo, kad smūgiai duomenų centrams tiesiogiai paveikė kitų šalių rinkimų saugumą.
Kontekstas
Varšuvoje M. Sinkevičius taip pat kalbėjo apie Europos gynybos pajėgumus, paramą Ukrainai ir NATO vaidmenį. Jo teigimu, politiniai įsipareigojimai turi virsti konkrečiais gynybos pajėgumais, o Europos valstybės turėtų daugiau bendradarbiauti dalydamosi informacija, vykdydamos bendrus pirkimus, plėtodamos bendrą gamybą ir rengdamos pratybas.
Premjeras išskyrė oro gynybą, kovos su dronais priemones, kritinės infrastruktūros apsaugą sausumoje ir Baltijos jūroje, kovą su hibridinėmis grėsmėmis bei karinį mobilumą. Jis taip pat pabrėžė, kad NATO išlieka pagrindiniu transatlantinio saugumo ramsčiu.
M. Sinkevičius Varšuvoje susitiko ir su Norvegijos ministru pirmininku Jonu Gahru Store. Jų pokalbyje aptartas dvišalis bendradarbiavimas, regiono ir Europos saugumas. Lietuvos Vyriausybės pranešime apie premjero pokalbį su V. Zelenskiu nurodoma, kad taip pat buvo aptarti karinės ir humanitarinės paramos Ukrainai poreikiai, oro gynyba bei sankcijų Rusijai griežtinimas.
Kodėl tai svarbu
Lietuvos premjero pareiškimas rodo, kad rinkimų apsauga nuo užsienio kišimosi Vilniuje siejama ne tik su kibernetiniu saugumu, informacijos atsparumu ar sankcijomis, bet ir su fizinės infrastruktūros, kuri gali būti naudojama informacinėms operacijoms, pažeidimu. Vis dėlto tai yra politinis pasiūlymas, o ne paskelbtas Lietuvos ar sąjungininkų sprendimas.
Toliau svarbu stebėti, ar į šį pareiškimą reaguos Ukraina ir kitos Lietuvos sąjungininkės, taip pat ar bus pateikta daugiau viešos informacijos apie minimų duomenų centrų vaidmenį informacinėse operacijose ir galimą jų apsaugos bei atakų teisinį vertinimą.
Šaltiniai
Pasidalykite publikacija arba pažymėkite pastebėtą netikslumą ir atsiųskite jį patikrai.