Vyriausybė spręs dėl Usmanovo ir Fridmano turto įšaldymo iki 2027 metų pabaigos
Lietuvos Vyriausybė spręs, ar iki 2027 metų pabaigos įšaldyti Ališero Usmanovo ir Michailo Fridmano lėšas bei ekonominius išteklius.
Pastebėjote netikslumą? Pažymėkite teksto fragmentą. Kompiuteryje galite spausti Ctrl + Enter.
Dalintis publikacija
Pasirinkite, kaip norite pasidalyti šia publikacija.
Pranešti apie galimą klaidą
Pažymėtas fragmentas bus perduotas patikrai. Pranešimas pats publikacijos nekeičia.
Lietuvos Vyriausybė trečiadienį spręs, ar įtraukti Rusijos verslininkus Ališerą Usmanovą ir Michailą Fridmaną į nacionalinį asmenų, kuriems taikomas lėšų ir ekonominių išteklių įšaldymas, sąrašą. Užsienio reikalų ministerija siūlo tokį įšaldymą taikyti iki 2027 metų pabaigos.
Kas žinoma
Lietuva rugsėjo pabaigoje pradėjo taikyti nacionalines sankcijas A. Usmanovui ir M. Fridmanui – jie įtraukti į nepageidaujamų asmenų sąrašą. Vyriausybė dabar turi nuspręsti dėl konkrečios priemonės – jų lėšų ir ekonominių išteklių įšaldymo.
Sprendimas svarstomas po to, kai Europos Sąjunga abu verslininkus išbraukė iš savo sankcijų sąrašo. Lietuva tokiam sprendimui nepritarė ir balsuojant susilaikė. Panaikinus ES sankcijas, Lietuvoje nebeliko Bendrijos lygmeniu taikomo jų lėšų ir ekonominių išteklių įšaldymo.
URM siūlo nacionalinį įšaldymą taikyti iki 2027 metų pabaigos. Vyriausybės sprendimas lemtų, ar ši priemonė Lietuvoje bus įtvirtinta nacionaliniu pagrindu.
Kontekstas
ES sankcijos A. Usmanovui ir M. Fridmanui panaikintos kelioms valstybėms narėms to pareikalavus. Prancūzijos pareigūnai, aiškindami sprendimą dėl A. Usmanovo, nurodė nacionalinio saugumo interesus, tačiau daugiau detalių viešai nepateikė.
Apie galimą šio reikalavimo ryšį su Prancūzijos piliečių, laikomų Azerbaidžane, paleidimu skelbė „Financial Times“. Dėl M. Fridmano sankcijų panaikinimo Liuksemburgas esą kreipėsi po to, kai verslininkas šiai šaliai pateikė 15 mlrd. eurų ieškinį dėl turto įšaldymo pagal ES sankcijas.
ES valstybės narės rugsėjo pabaigoje taip pat sutarė trejiems metams pratęsti sankcijas beveik 3 tūkst. asmenų ir subjektų, susijusių su Rusijos agresija prieš Ukrainą.
Kodėl tai svarbu
Lietuvos sprendimas būtų nacionalinė priemonė po to, kai bendros ES sankcijos šiems dviem asmenims buvo panaikintos. Todėl jų lėšų ir turto statusas Lietuvoje priklausys ne tik nuo ES sankcijų režimo, bet ir nuo atskiro Vyriausybės sprendimo.
Ką stebėti toliau
Svarbiausias artimiausias įvykis – Vyriausybės sprendimas dėl siūlomo įšaldymo iki 2027 metų pabaigos. Taip pat reikšmingi bus tolesni ES sankcijų režimo pakeitimai ir jų įtaka nacionalinėms Lietuvos priemonėms.
Šaltiniai
Pasidalykite publikacija arba pažymėkite pastebėtą netikslumą ir atsiųskite jį patikrai.