Budrys: hibridinės atakos gali baigtis turto sugadinimu ir aukomis

Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys teigia, kad vadinamosios hibridinės atakos gali peraugti į kritinės infrastruktūros sugadinimą ir žmonių aukas. Jo vertinimu, NATO sąjungininkai turi stiprinti atgrasymą, o Lietuva siekia nuolatinio Jungtinių Valstijų pajėgų buvimo šalyje.

Kas žinoma

K. Budrys LRT laidai „Dienos tema“ sakė, kad kinetinės operacijos, kurios dažnai vadinamos hibridinėmis, nėra vien neapibrėžtos ar „minkštos“ grėsmės. Pasak ministro, jos gali baigtis turto ir kritinės infrastruktūros sugadinimu, taip pat žmonių aukomis. Tokiu atveju, jo teigimu, kiltų greitos karinės eskalacijos rizika.

„NATO ir visi sąjungininkai turi būti labai suinteresuoti atkurti atgrasymą taip pat ir dėl šių kinetinių operacijų“, – sakė ministras. Jo vertinimu, jau dabar turi būti nustatyta Rusijai nepriimtina politinė kaina už tokių veiksmų tęsimą.

Ministras taip pat kalbėjo apie incidentus Juodojoje jūroje. Jis teigė, kad dėl naujausio įvykio Rumunijos teritoriniuose vandenyse dar vyksta tyrimas, todėl kaltininkų įvardyti negalima. K. Budrys sakė, kad NATO turėtų peržiūrėti regione esančius pajėgumus ir apsaugos priemones.

„Visa Juodoji jūra yra be galo nesaugi laivybai“, – teigė jis ir paragino stipriau spausti Rusiją dėl visiškų paliaubų šiame regione.

Kontekstas

K. Budrys pabrėžė, kad Jungtinės Valstijos Lietuvai yra strateginė sąjungininkė ir vienas svarbiausių saugumo garantų. Tačiau, jo teigimu, sąjungininkių interesai ne visada sutampa, todėl Lietuva gali pagarbiai reikšti kritiką Vašingtono sprendimams.

Ministras patvirtino, kad nuolatinis JAV pajėgų buvimas Lietuvoje yra vienas šalies tikslų. Tai reikštų ilgesnes karių rotacijas, nuolatinę infrastruktūrą ir galbūt bazę, tačiau konkretaus plano, pasak jo, kol kas nėra. Lietuva laukia JAV pajėgų dislokavimo Europoje peržiūros rezultatų.

K. Budrys teigė, kad į Lietuvą sugrįžusi JAV karių rotacija vyksta visa apimtimi. Jis taip pat išskyrė Rūdninkuose kuriamą infrastruktūrą kaip pavyzdį, kad Lietuva gali priimti daugiau sąjungininkų pajėgų.

Kodėl tai svarbu

Ministro pareiškimai rodo, kad Lietuva hibridines grėsmes vertina ne tik kaip informacines ar kibernetines operacijas. Į rizikų lauką įtraukiami ir fiziniai veiksmai prieš kritinę infrastruktūrą, laivybą bei kitus objektus, galintys sukelti tiesioginių nuostolių ir aukų.

Kartu K. Budrys pabrėžė, kad nuolatinio JAV pajėgų buvimo siekis tebėra Lietuvos politinis tikslas, tačiau sprendimas dėl tokio modelio dar nepriimtas.