Estijai skirta beveik 32 mln. eurų ES parama rytinės sienos stebėjimo dronais sistemai

Europos Komisija preliminariai patvirtino beveik 32 mln. eurų finansavimą Estijos rytinės sienos stebėjimo dronais ir oro erdvės kontrolės sistemai. Estija šias lėšas panaudos daugiasluoksnei integruotai sistemai kurti kartu su šalies gynybos pajėgomis.

Kas žinoma

Finansavimas skiriamas iš Europos Sąjungos sienų valdymo ir vizų politikos fondo. Prie paramos Estija turės pridėti 10 proc. nacionalinį bendrąjį finansavimą.

Projektą įgyvendina Estijos Policijos ir sienos apsaugos valdyba, bendradarbiaudama su Estijos gynybos pajėgomis. Už skirtas lėšas planuojama įsigyti ir įrengti radarus, kameras, dronų aptikimo įrangą bei ją palaikančią informacinių technologijų sistemą.

Šios priemonės turėtų leisti sukurti bendrą padėties rytinėje sienoje vaizdą ir stebėti sausumos teritoriją, Narvos upę bei oro erdvę. Sistema taip pat bus naudojama siekiant užkirsti kelią neteisėtam sienos kirtimui, kontrabandai, netinkamam bepiločių orlaivių naudojimui ir neteisėtai migracijai.

Estijos vidaus reikalų ministras Igoris Taro teigė, kad geresnis duomenų ir stebėjimo priemonių sujungimas leis greičiau nustatyti bei įvertinti galimas grėsmes. Policijos ir sienos apsaugos valdybos generalinio direktoriaus pavaduotojas sienos valdymo klausimais Veiko Kommusaaras pabrėžė, kad pagrindinė investicijos vertė – ne pavieniai radarai ar dronai, o galimybė matyti visą situaciją pasienyje ir tiksliau į ją reaguoti.

Pirmieji stacionarūs kovos su dronais įrenginiai trijuose pietrytinės sienos ruožuose buvo įrengti gegužę. Pirmasis sistemos etapas, apimantis išorinę sieną ir keturis didžiausius Estijos miestus, turėtų būti baigtas iki 2027 metų pabaigos. Visa sistema turi būti užbaigta iki 2029 metų pabaigos.

Kontekstas

Europos Komisijos parama yra dalis platesnio Estijos plano stiprinti rytinės sienos apsaugą. Kovo mėnesį paskelbta, kad per ketverius metus dronų gynybai ir stebėjimui bei kovos su dronais priemonėms numatyta daugiau kaip 400 mln. eurų.

Estijos rytinė siena yra ir Europos Sąjungos išorinė siena. Todėl stebėjimo infrastruktūros stiprinimas finansuojamas ne tik nacionalinėmis, bet ir ES lėšomis.

Kodėl tai svarbu

Estijos sprendimas rodo, kad Baltijos regione toliau plečiamos daugiasluoksnės sienos stebėjimo sistemos. Investicijos apima ne vien dronus, bet ir radarus, kameras, aptikimo įrangą bei bendrą informacinę sistemą, leidžiančią sujungti skirtingus duomenis.

Ką stebėti toliau

Svarbiausi artimiausi rodikliai – Europos Komisijos finansavimo išmokėjimo eiga, viešųjų pirkimų ir įrangos diegimo terminai bei pirmojo sistemos etapo įgyvendinimas iki 2027 metų pabaigos.