Kauno Švč. Sakramento bažnyčios požemiuose aptikta apie 140 palaidojimų

Restauruojant Kauno Švč. Sakramento bažnyčią archeologai jos požemiuose ir šalia pastato aptiko apie 140 žmonių palaidojimų, karstų liekanų bei iki šiol planuose nepažymėtų mūrinių struktūrų. Tyrėjai neatmeta, kad po bažnyčia gali būti ir daugiau nežinomų kriptų.

Kas žinoma

Kauno arkivyskupijos duomenimis, bažnyčios viduje rasta maždaug 100 žmonių palaikų, o už pastato sienos – dar apie 40 palaidojimų. Archeologiniai tyrimai pradėti rugsėjį, todėl radinių mastas ir jų istorinis kontekstas dar nėra iki galo aiškūs.

Tarp radinių yra ir galimo vaiko palaidojimo liekanų. Archeologai spėja, kad maždaug aštuonerių metų vaikas galėjo būti palaidotas su gintaro karoliais – jų dalių aptikta karsto dugne.

Po bažnyčia taip pat atsiveria senesnių gyvenamųjų namų rūsių liekanos. Šie namai sklype stovėjo dar prieš įsikuriant dominikonams. Rekonstruojant grindis aptikti laiptai, vedantys į nežinomą erdvę, todėl keliama prielaida, kad po pastatu gali būti dar viena kripta.

Kauno arkivyskupija planuoja visus bažnyčioje ir aplink ją rastus palaikus perlaidoti specialiai įrengtoje atminimo kriptoje bažnyčios rūsyje.

Kontekstas

Švč. Sakramento bažnyčia XVII amžiuje buvo pastatyta kaip dominikonų Dievo Kūno bažnyčia. Vėliau pastatas buvo paverstas cerkve, o sovietmečiu jame veikė kino teatras „Santaka“. Tikintiesiems bažnyčia grąžinta 1990 metais.

Šiemet pašalinus sovietmečiu kino teatrui įrengtą gelžbetoninę perdangą, pirmą kartą per kelis dešimtmečius atsivėrė visas istorinis pastato tūris. Restauruojant atkuriamas ankstesnis grindų lygis, tvarkomi rūsiai, taip pat planuojama įrengti šildymo, vėdinimo ir lankytojams reikalingas sistemas.

Kodėl tai svarbu

Nauji radiniai gali pakeisti restauravimo darbų apimtį ir reikalauti papildomų archeologinių tyrimų. Kol kas neaišku, kiek tiksliai kriptų yra po bažnyčia ir kokiam laikotarpiui priklauso visi aptikti palaidojimai.

Šiuo metu vykdomo projekto vertė siekia apie 1,17 mln. eurų. Maždaug 70 proc. lėšų sudaro Europos Sąjungos investicijos, likusią dalį finansuoja Kauno arkivyskupija. Dėl archeologinių radinių gali prireikti papildomo finansavimo. Visos bažnyčios ir jos aplinkos sutvarkymas gali užtrukti iki penkerių metų.