Kariuomenei svarstoma įsigyti „Palantir“ dirbtinio intelekto sistemą

Krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas teigia, kad Lietuvos kariuomenei svarstoma įsigyti Jungtinių Valstijų bendrovės „Palantir“ sukurtą dirbtinio intelekto sistemą. Pirminiais duomenimis, pirmieji septyneri naudojimosi sistema metai kainuotų beveik 200 mln. eurų, tačiau galutinė suma dar nėra aiški.

Kas žinoma

R. Kaunas sakė, kad dėl galimo įsigijimo dar vyks diskusijos. Pasak ministro, kariuomenei reikalingas technologinis sprendimas, kuris leistų sujungti didelius kiekius įvairių duomenų.

Ministro teigimu, pasitelkus dirbtinį intelektą būtų galima analizuoti duomenis ir padėti valdyti tam tikrus mūšio lauko procesus. Jis pabrėžė, kad tokios programinės įrangos reikia ne tik Lietuvai, bet ir kitoms NATO valstybėms.

TV3 Žinių duomenimis, pirmieji septyneri naudojimosi sistema metai kainuotų beveik 200 mln. eurų. Galutinė kaina gali būti didesnė. R. Kaunas neatmetė, kad nusprendus sistemą įsigyti tektų peržiūrėti jau suplanuotą lėšų panaudojimą.

„Šiokio tokio perplanavimo gali prireikti, nes vėlgi mes dabar nežinome galutinės kainos“, – sakė krašto apsaugos ministras.

Kol kas nepaskelbta, kad būtų priimtas galutinis sprendimas dėl sistemos įsigijimo ar pradėta viešojo pirkimo procedūra.

Kontekstas

„Palantir“ kuria programinę įrangą, skirtą dideliems duomenų kiekiams integruoti ir analizuoti. Bendrovė Lietuvoje veikia nuo 2022 metų, o jos komanda aptarnauja klientus Baltijos regione.

Lietuvos vadovai anksčiau yra viešai kalbėję apie galimą „Palantir“ veiklos plėtrą šalyje. Prezidentas Gitanas Nausėda rugsėjį teigė, kad Lietuva galėtų tapti bendrovės technologijų centru.

Krašto apsaugos ministro paminėta suma apima septynerių metų naudojimąsi sistema, o ne vienkartinį įsigijimo mokestį. Kadangi sprendimas dar nesustabdytas galutinai, neaišku, kokia būtų galutinė sutarties vertė, kokie konkretūs produktai būtų perkami ir iš kokių biudžeto eilučių būtų finansuojamas projektas.

Kodėl tai svarbu

Galimas sprendimas būtų reikšmingas Lietuvos gynybos skaitmenizacijai ir kariuomenės duomenų valdymui. Kartu beveik 200 mln. eurų septynerių metų laikotarpiui reikštų didelį įsipareigojimą gynybos biudžetui.

Tokio sprendimo atveju reikėtų įvertinti ne tik kainą, bet ir sistemos suderinamumą su kariuomenėje naudojamais sprendimais, duomenų apsaugą bei prieigos prie jautrios informacijos tvarką. Šie klausimai kol kas nėra išsamiai paskelbti.

Ką stebėti toliau

Svarbiausi tolesni žingsniai – oficialus sprendimas dėl sistemos įsigijimo, finansavimo šaltinio nustatymas ir galimos viešojo pirkimo procedūros. Taip pat turėtų paaiškėti galutinė projekto kaina, numatytos sistemos funkcijos ir jos integravimo į Lietuvos kariuomenės informacines sistemas sąlygos.