Lietuva Ukrainai pasiūlė bendrą dronų gamybą: pirmųjų metų sutarčių vertė siektų 200 mln. eurų

Lietuva Ukrainai pateikė pasiūlymų laišką dėl bendros dronų ir antidroninės įrangos gamybos. Prezidentas Gitanas Nausėda teigia, kad pirmųjų metų sutarčių vertė galėtų siekti bent 200 mln. eurų, o per kelerius metus – išaugti iki 800 mln. eurų.

Kas žinoma

Po Valstybės gynimo tarybos posėdžio G. Nausėda sakė, kad laiške Ukrainai įvardyti potencialūs Lietuvos gamintojai, galintys bendradarbiauti su Ukrainos dronų ir antidroninės įrangos įmonėmis. Dokumente taip pat nurodytos planuojamos įrangos rūšys, preliminarios gamybos apimtys ir galimybės jas didinti.

Lietuva išskyrė mažiausiai devynias įrangos klases. Jos apima įvairios paskirties bepiločius orlaivius ir kovos su jais priemones.

Pasak prezidento, Lietuva siekia, kad pirmaisiais metais bendrų dronų gamybos sutarčių vertė sudarytų bent 200 mln. eurų. Per kelerius metus šią sumą norima padidinti iki 800 mln. eurų. G. Nausėda teigė, kad tokio masto projektai Ukrainai būtų patrauklesni už anksčiau svarstytus mažesnius sumanymus ir sudarytų prielaidas pradėti masinę gamybą.

Prezidentas taip pat sakė siekiantis, kad didelė dalis Lietuvos karinės paramos Ukrainai būtų teikiama per Lietuvoje pagamintus dronus. Jo teigimu, Lietuva Ukrainai skiria ne mažiau kaip 0,25 proc. bendrojo vidaus produkto – maždaug 230–240 mln. eurų. Ambicija yra bent 150 mln. eurų šios paramos skirti dronų gamybai ir tiekimui Ukrainai.

Kontekstas

G. Nausėda pripažino, kad gegužę su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu pasirašytas susitarimas dėl bendradarbiavimo gynybos pramonėje kol kas nedavė laukiamų rezultatų. Nors viena Lietuvos gynybos pramonės įmonė pasirašė ketinimų protokolą su Ukrainos antidroninės įrangos gamintoju, platesnio masto bendradarbiavimas dar neprasidėjo.

Prezidentas viena pagrindinių kliūčių įvardijo Ukrainos technologijų eksporto licencijų trūkumą. Jo vertinimu, procesą apsunkino ir anksčiau Lietuvos deklaruotos mažesnės gamybos apimtys, dėl kurių Ukrainos partneriams projektai neatrodė pakankamai dideli.

Kodėl tai svarbu

Pasiūlymų laiškas kol kas nėra gamybos sutartis, tačiau jame pirmą kartą konkrečiau apibrėžiami galimi Lietuvos pramonės partneriai, įrangos kryptys ir finansinis bendradarbiavimo mastas. Tolesnė projekto eiga priklausys nuo Ukrainos sprendimų, technologijų eksporto licencijų ir konkrečių susitarimų su gamintojais.

Ką stebėti toliau

Svarbiausi artimiausi požymiai bus oficialūs Lietuvos ir Ukrainos susitarimai, ketinimų protokolai ar sutartys dėl konkrečių gaminių, taip pat sprendimai dėl Ukrainos technologijų eksporto licencijų. Reikšminga bus ir tai, ar numatytas gamybos apimtis pavyks susieti su Lietuvos karinės paramos Ukrainai lėšomis.