Elektros kaina Lietuvoje per savaitę smuko 42 proc.

Vidutinė didmeninė elektros energijos kaina Lietuvoje praėjusią savaitę sumažėjo 42 proc. – iki 92,65 euro už megavatvalandę (MWh). Kainos mažėjo ir Latvijoje bei Estijoje, o pagrindine kritimo priežastimi nurodomas smarkiai išaugęs vėjo elektrinių gamybos kiekis.

Kas žinoma

„Elektrum Lietuva“ duomenimis, elektros kaina Latvijoje taip pat sumažėjo 42 proc. ir siekė 92,37 euro už MWh. Estijoje ji krito iki 70,06 euro už MWh.

Baltijos šalyse vėjo elektrinių gamyba per savaitę išaugo 87 proc. ir pasiekė 226 gigavatvalandes (GWh). Tai buvo didžiausia savaitės gamybos apimtis šiais metais ir antra pagal dydį per visą istoriją, teigia bendrovė. Visame „Nord Pool“ regione vėjo elektrinių gamyba padidėjo 11 proc.

Bendras elektros energijos suvartojimas Baltijos šalyse per savaitę beveik nepasikeitė ir sudarė 548 GWh. Lietuvoje suvartota 253 GWh – tiek pat, kiek ankstesnę savaitę. Latvijoje vartojimas padidėjo 2 proc., iki 150 GWh, o Estijoje sumažėjo 3 proc., iki 145 GWh.

Tuo metu elektros gamyba Baltijos šalyse išaugo 20 proc. ir siekė 403 GWh. Lietuvoje pagaminta 227 GWh elektros energijos – 53 proc. daugiau nei ankstesnę savaitę. Latvijoje gamyba padidėjo 1 proc., iki 104 GWh, o Estijoje sumažėjo 14 proc., iki 72 GWh.

Lietuva praėjusią savaitę pasigamino 90 proc. šalyje suvartotos elektros energijos. Latvijoje šis rodiklis siekė 70 proc., Estijoje – 49 proc. Bendrai Baltijos šalys pasigamino 74 proc. regione suvartotos elektros energijos.

Kontekstas

Elektros kainos biržoje priklauso ne tik nuo vėjo elektrinių gamybos, bet ir nuo vartojimo, hidroelektrinių rezervuarų būklės, perdavimo jungčių bei iškastinio kuro kainų. Artėjant žiemai rinkos dalyviai tikisi didesnių sezoninių ir paros svyravimų.

„Enefit“ skelbia, kad pastarųjų metų duomenys rodo: žiemą biržos kainos Lietuvoje paprastai būna aukščiausios. Bendrovės pateiktais „Nord Pool“ duomenimis, 2025 metų vasarį vidutinė elektros kaina Lietuvoje buvo 104 proc. didesnė nei 2024 metų vasarį, o 2026 metų vasarį dar beveik 2 proc. viršijo 2025 metų vasario kainą.

Bendrovė taip pat atkreipia dėmesį, kad didesnė atsinaujinančios energijos gamyba tam tikromis paros valandomis gali mažinti kainas. Spalio 6 dieną beveik pusę paros elektros kaina biržoje buvo neigiama.

Kodėl tai svarbu

42 proc. kritimas rodo, kaip greitai didmeninės elektros kainos gali pasikeisti, kai padidėja vėjo elektrinių gamyba, o vartojimas išlieka stabilus. Tačiau vienos savaitės duomenys dar neleidžia spręsti apie ilgalaikę kainų kryptį.

Artėjant šaltajam sezonui, kainos gali vėl didėti, jei sumažėtų vėjo gamyba, augtų paklausa ar pablogėtų hidroelektrinių bei perdavimo jungčių sąlygos. Todėl biržos kainomis susietus planus turintiems vartotojams svarbu vertinti ne tik dabartinį kritimą, bet ir galimus žiemos svyravimus.

Ką stebėti toliau

Svarbiausi rodikliai bus vėjo elektrinių gamyba, elektros vartojimas prasidėjus šaltesniems orams, Šiaurės šalių hidroelektrinių rezervuarų būklė ir dujų kainos. Jie padės įvertinti, ar praėjusios savaitės kainų kritimas buvo trumpalaikis rinkos svyravimas, ar platesnės tendencijos pradžia.