Elektros kaina Lietuvoje per savaitę kilo, vietinė gamyba padengė 87 proc. vartojimo

Elektros kaina Lietuvoje praėjusią savaitę pakilo iki 139,07 Eur/MWh, nors vietinė gamyba padengė net 87 proc. šalies vartojimo. Lietuvos energetikos agentūros duomenimis, tai gerokai didesnė vietinės gamybos dalis nei tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, kai Lietuva pati pasigamino 65 proc. suvartotos elektros.

Tačiau didesnė vietinė gamyba šį kartą neapsaugojo nuo aukštesnės didmeninės kainos. 2025 m. tuo pačiu laikotarpiu ji siekė 80,07 Eur/MWh, taigi dabartinis lygis yra beveik 74 proc. aukštesnis.

Kas žinoma

Per praėjusią savaitę Lietuvoje pagaminta elektra patenkino 87 proc. vartojimo. Trūkstama energija buvo importuojama iš Švedijos, Lenkijos ir Latvijos. Lietuvos energetikos agentūra taip pat fiksavo nedidelį buitiniams vartotojams siūlomų fiksuotos kainos planų brangimą: vienos laiko zonos 12 ir 24 mėnesių planų vidutinės kainos pakilo iki 2,5 proc., dviejų laiko zonų planų iki 1,7 proc.

LRT skelbtais „Elektrum Lietuva“ duomenimis, didmeninė elektros kaina per savaitę išaugo 47 proc. iki 139,07 Eur/MWh. Kainų kilimas buvo siejamas su mažesne vėjo ir saulės elektrinių gamyba Baltijos bei platesniame „Nord Pool“ regione.

Šie skaičiai parodo, kad vietinės gamybos dalis ir elektros kaina nėra tas pats rodiklis. Lietuva veikia bendroje regioninėje rinkoje, todėl kainą lemia ne tik nacionalinis gamybos ir vartojimo balansas, bet ir situacija kaimyninėse prekybos zonose, jungčių pralaidumas, vėjo bei saulės gamyba ir tai, kokie brangesni gamybos šaltiniai konkrečiomis valandomis turi būti įjungiami.

Kodėl tai svarbu

87 proc. vietinės gamybos dalis yra svarbus energetinio atsparumo rodiklis. Ji rodo, kad konkrečią savaitę Lietuva fiziškai daug mažiau priklausė nuo importuojamos elektros nei prieš metus. Tačiau rinkos vartotojui tai dar nereiškia mažesnės kainos, nes didmeninė rinka veikia regioniniu principu.

Vartotojams svarbu atskirti tris skirtingus sluoksnius: didmeninę biržos kainą, nepriklausomų tiekėjų siūlomus fiksuotus planus ir galutinę sąskaitą. Vienos savaitės biržos šuolis ne visada iš karto persikelia į ilgalaikius planus. Jei aukštos kainos laikysis kelias savaites ar mėnesius, poveikis naujiems tiekėjų pasiūlymams bus daug realesnis.

Metinis palyginimas taip pat rodo, kad vien didesnė vietinė gamyba nepaaiškina kainų dinamikos. 2026 m. vietinė gamyba buvo didesnė, bet didmeninė kaina gerokai aukštesnė nei 2025 m. Tai sustiprina poreikį vertinti regioninę situaciją, o ne vien Lietuvos gamybos procentą.

Ką stebėti toliau

Artimiausias kontrolinis taškas yra kita savaitinė Lietuvos energetikos agentūros ataskaita. Joje verta tikrinti, ar 139,07 Eur/MWh lygis buvo trumpalaikis šuolis, ar didmeninė kaina išlieka aukšta antrą savaitę iš eilės.

Taip pat reikia stebėti vėjo ir saulės gamybą Baltijos bei „Nord Pool“ regione, Lietuvos vietinės gamybos dalį ir fiksuotų planų pasiūlymus. Jei didmeninės kainos sumažės, o tiekėjų fiksuoti tarifai toliau kils, tai reikštų vėluojantį ankstesnių rinkos kainų poveikį. Jei brangs ir birža, ir nauji planai, signalas vartotojams taps stipresnis.