ES į Rusijos sankcijų sąrašą įtraukė dar 1 600 subjektų

Europos Sąjunga į Rusijai taikomų sankcijų sąrašą įtraukė dar apie 1 600 įmonių ir kitų subjektų. ES taip pat siekia panaudoti įšaldytą Rusijos turtą ir iki 2027 metų visiškai atsisakyti priklausomybės nuo rusiškos energijos, pirmadienį po ES užsienio reikalų ministrų susitikimo sakė Švedijos užsienio reikalų ministrė Maria Malmer Stenergard.

Kas žinoma

Pasak Švedijos visuomeninio transliuotojo SVT, naujas sankcijų paketas buvo paskelbtas po pirmadienį Briuselyje vykusio ES užsienio reikalų ministrų susitikimo. Į sąrašą įtrauktos maždaug 1 600 Rusijos įmonių ir kitų veikėjų. Švedijos ministrė paketą pavadino istoriškai dideliu ir teigė, kad jis turės poveikį.

ES taip pat svarsto, kaip panaudoti Europoje laikomą įšaldytą Rusijos turtą. SVT nurodė, kad jo vertė siekia apie 210 mlrd. eurų. Didžioji šio turto dalis laikoma Belgijoje, kuri yra išreiškusi susirūpinimą dėl galimų Rusijos reikalavimų grąžinti lėšas.

Kitas ES tikslas – iki 2027 metų visiškai atsisakyti priklausomybės nuo rusiškos energijos. Švedijos užsienio reikalų ministrė pabrėžė, kad kai kurios valstybės narės vis dar importuoja pernelyg daug rusiškos energijos.

Tą pačią dieną ES vyriausioji įgaliotinė užsienio reikalams ir saugumo politikai Kaja Kallas sakė, kad valstybės narės palaiko Ukrainos ir Rusijos energetinių objektų paliaubų idėją, tačiau tik tuo atveju, jei jos laikytųsi abi pusės. Ji pabrėžė, kad spaudimo Maskvai mažinti neketinama.

Kallas taip pat teigė, kad į sankcijų sąrašus įtraukus beveik 1 600 naujų įrašų Rusijos kariniam-pramoniniam kompleksui tampa sunkiau, lėčiau ir brangiau gaminti ginklus.

Kontekstas

ES sankcijų politika Rusijos atžvilgiu remiasi laipsnišku ribojamų subjektų sąrašų plėtimu ir ekonominio spaudimo didinimu. Naujausias paketas apima ne tik sankcijas, bet ir platesnius tikslus – energetinės priklausomybės mažinimą bei galimą įšaldyto Rusijos turto panaudojimą.

Įšaldyto turto klausimas išlieka politiškai ir teisiškai jautrus. SVT nurodė, kad jo panaudojimą anksčiau stabdė, be kita ko, Vengrija, o Belgija nerimavo dėl galimų teisinių ir finansinių pasekmių.

Kodėl tai svarbu

Sankcijų plėtra rodo, kad ES toliau renkasi spaudimo Rusijai didinimo kryptį, kartu siekdama mažinti priklausomybę nuo jos energijos išteklių. Baltijos šalims tai aktualu dėl regiono saugumo ir energetikos politikos, tačiau pateikta informacija neleidžia daryti išvadų apie konkretų naujų sankcijų poveikį Lietuvos ekonomikai ar energijos kainoms.

Ką stebėti toliau

Svarbiausi artimiausi klausimai – kaip bus įgyvendintos naujos sankcijos, ar ES priims sprendimus dėl įšaldyto Rusijos turto panaudojimo ir kokių konkrečių veiksmų imsis valstybės, siekdamos iki 2027 metų atsisakyti rusiškos energijos. Taip pat bus svarbu, ar Ukrainos ir Rusijos energetinių objektų paliaubų idėja virs abiejų šalių gerbiamu susitarimu.