Estijos partijų reitinguose pirmauja Isamaa, tačiau atotrūkis nuo Keskerakondo nedidelis

Estijos partijų reitinguose pirmauja centro dešinioji Isamaa, tačiau jos persvara prieš antrą vietą užimantį Keskerakondą išlieka nedidelė. Naujausioje „Norstat“ apklausoje Isamaa nurodė remiantys 24,3 proc. apklaustųjų, o Keskerakondą – 21,7 procento.

Kas žinoma

„Norstat“ ir Visuomenės tyrimų instituto skelbiami duomenys apima rugsėjo 14–spalio 12 dienomis vykdytas apklausas. Jose iš viso dalyvavo 4 tūkst. balsavimo teisę turinčių Estijos piliečių. Apklausa vykdyta telefonu ir internetu, tačiau daugumą respondentų sudarė atsakiusieji telefonu.

Per pastarąsias keturias savaites Isamaa parama padidėjo 1,5 procentinio punkto. Kadangi Keskerakondo reitingas reikšmingai nepasikeitė, skirtumas tarp šių partijų padidėjo iki 2,6 procentinio punkto.

Trečioje vietoje liko Socialdemokratų partija, kurią palaiko 15,4 proc. respondentų. Toliau rikiuojasi Estijos konservatyvioji liaudies partija (EKRE) su 14,2 proc. ir Reformų partija su 13,1 procento. „Parempoolsed“ surinko 6,3 proc., o „Eesti 200“ – 1,2 procento.

Kitoje naujausioje apžvalgoje, kurią paskelbė Estijos leidinys „Postimees“, remiamasi „Norstat“ ir fondo „Liberaalne Kodanik“ (SALK) duomenimis. Joje taip pat nurodoma, kad Isamaa pirmauja, Keskerakond užima antrą vietą, o skirtumas tarp partijų siekia vos kelis procentinius punktus.

Kontekstas

Pagal „Norstat“ apklausą, valdančiąsias partijas kartu remia 14,3 proc. respondentų, o parlamento opozicines partijas – 75,6 procento. Vis dėlto šie skaičiai atspindi apklausos momentą, o ne faktinį vietų pasiskirstymą parlamente.

Apklausos rezultatų paklaida priklauso nuo partijos rėmėjų dalies. Isamaa atveju didžiausia galima paklaida siekia plius arba minus 1,6 procentinio punkto.

Kodėl tai svarbu

Isamaa lyderystė išlieka, tačiau nedidelis skirtumas nuo Keskerakondo reiškia, kad partijų pozicijos reitingų viršūnėje nėra tvirtai atsiskyrusios. Be to, trečioje–penktoje vietose esančių partijų rezultatai taip pat yra gana artimi, todėl nedideli reitingų pokyčiai gali pakeisti jų tarpusavio išsidėstymą.

Šie duomenys kol kas rodo visuomenės politines nuostatas, o ne būsimų rinkimų rezultatą ar konkrečią koaliciją.