Europos karščio bangos šią vasarą galėjo nusinešti daugiau kaip 50 tūkst. gyvybių

Šią vasarą Europoje su karščiu galėjo būti siejama daugiau kaip 50 tūkst. mirčių, rodo 854 miestus 30 Europos šalių apėmusi analizė. Tyrėjai apskaičiavo, kad bendras aukų skaičius gali būti dar didesnis, nes vertinti ne visi Europos miestai ir tik birželio–rugpjūčio laikotarpis.

Kas žinoma

Estijos leidinys „Õhtuleht“, remdamasis tyrimo duomenimis, skelbia, kad per vasarą su karščiu buvo siejama 50 391 mirtis. Tai esą 71 proc. daugiau nei per iki šiol sunkiausia laikytą 2022 metų vasarą.

Apie 32 619 mirčių tyrėjai susiejo su papildomu karščiu, kurį lėmė žmogaus sukelta klimato kaita. Vis dėlto 50 391 yra statistinis vertinimas tirtuose miestuose, o ne galutinis visos Europos mirčių skaičius. Į analizę neįtrauktos gegužę užfiksuotos karščio bangos.

Ypač daug mirčių teko laikotarpiui nuo birželio 17 iki liepos 1 dienos. Tirtuose miestuose vidutinė temperatūra tuomet buvo 5,3 laipsnio aukštesnė nei įprasta. Maždaug trečdalis visų su vasaros karščiu siejamų mirčių užfiksuota būtent per šias dvi savaites.

Didžiausias mirčių skaičius įvertintas Italijoje – daugiau kaip 13 tūkst., Prancūzijoje – per 7,2 tūkst., Ispanijoje – beveik 6,8 tūkst., o Vokietijoje – daugiau kaip 6,3 tūkst.

Labiausiai pažeidžiami buvo 85 metų ir vyresni žmonės – jie sudarė beveik pusę visų su karščiu siejamų mirčių. Tačiau poveikis neapsiribojo vyresniais gyventojais: tarp jaunesnių nei 65 metų žmonių galėjo būti apie 6 tūkst. mirčių, iš jų daugiau kaip 800 – 20–44 metų amžiaus grupėje.

Kontekstas

Tyrimo duomenis citavusi BELTA nurodė, kad beveik trečdalis su karščiu siejamų mirčių įvyko per birželio pabaigoje Europą apėmusią karščio bangą, kai buvo fiksuoti keli temperatūros rekordai.

Tyrėjų vertinimu, 2026 metų vasara didžiojoje Europos dalyje tikriausiai buvo mirtiniausia dėl karščio nuo stebėjimų pradžios. Ši išvada yra mokslininkų vertinimas, paremtas statistiniu modeliavimu, o ne tiesioginiu kiekvienos mirties priežasties nustatymu.

Kodėl tai svarbu

Duomenys rodo, kad ekstremalus karštis kelia riziką ne tik vyresniems žmonėms. Pažeidžiamos ir jaunesnės gyventojų grupės, ypač per ilgai trunkančias karščio bangas.

Analizė taip pat rodo, kad klimato kaitos poveikis su karščiu susijusiam mirtingumui stiprėja. Vis dėlto pateikti duomenys neleidžia daryti atskiros išvados apie mirčių skaičių Lietuvoje ar kitose Baltijos šalyse.