G. Nausėda Romoje: Lietuva ES pirmininkavimą skirs saugumui ir plėtrai

Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda antradienį Romoje susitiko su Italijos prezidentu Sergio Mattarella ir ministre pirmininke Giorgia Meloni. Per susitikimus aptarti Europos saugumas, parama Ukrainai, Lietuvos pirmininkavimas Europos Sąjungos Tarybai ir dvišalis bendradarbiavimas. S. Mattarella G. Nausėdai įteikė aukščiausią Italijos valstybės apdovanojimą – ordino „Už nuopelnus Italijos Respublikai“ Didįjį kryžių su Didžiąja juosta.

Kas žinoma

G. Nausėda teigė, kad 2027 metų pirmąjį pusmetį Lietuva pirmininkavimą ES Tarybai turi išnaudoti siekdama stiprinti Bendrijos vienybę, atsparumą ir saugumą. Pasak prezidento, svarbiausiais prioritetais išliks gynyba ir saugumas, tačiau darbotvarkėje taip pat bus ES plėtra, konkurencingumas ir socialinis saugumas.

Prezidentūra nurodė, kad Lietuva pirmininkaudama sieks išlaikyti ES plėtros pagreitį, ypatingą dėmesį skirdama Ukrainos ir Moldovos europinei integracijai bei Vakarų Balkanų šalių narystės perspektyvai.

Aptariant būsimą 2028–2034 metų ES daugiametę finansinę programą, G. Nausėda pabrėžė pakankamo sanglaudos politikos ir bendros žemės ūkio politikos finansavimo svarbą. Kartu, jo teigimu, būtina investuoti į Europos saugumą, gynybą, karinį mobilumą ir strateginę infrastruktūrą.

Susitikime su Italijos premjere aptartos galimybės stiprinti ekonominius ryšius. Prezidentas kaip perspektyvias bendradarbiavimo sritis išskyrė energetiką, gynybos pramonę ir aukštąsias technologijas.

Kontekstas

Per pokalbį su S. Mattarella aptarta Italijos parama NATO rytinio flango saugumui. G. Nausėda padėkojo Italijai už dalyvavimą NATO oro policijos misijoje Baltijos šalyse ir pabrėžė, kad Aljanso gynybos planai turi būti paremti realiais pajėgumais.

Kalbėdamas apie Rusijos karą prieš Ukrainą, Lietuvos prezidentas sakė, kad Europos saugumas neatsiejamas nuo Ukrainos gebėjimo gintis. Jis paragino toliau stiprinti Ukrainos oro gynybą, karinį, finansinį ir energetinį atsparumą bei didinti spaudimą Rusijai. G. Nausėda taip pat išskyrė į Rusiją deportuotų Ukrainos vaikų grąžinimą kaip neatidėliotiną humanitarinį klausimą.

Lietuvos ir Italijos vadovai aptarė ir kultūrinius ryšius. Prezidentas padėkojo Italijai už dėmesį Lietuvos kultūros sezonui, vykstančiam 2025–2026 metais. Per sezoną Italijoje įgyvendinta daugiau kaip 60 projektų ir surengta per 170 renginių.

Kodėl tai svarbu

Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai laikotarpiu šalies darbotvarkėje turėtų susijungti saugumo, paramos Ukrainai, ES plėtros ir būsimo Bendrijos biudžeto klausimai. G. Nausėdos susitikimai Romoje rodo, kad Lietuva siekia iš anksto derinti šiuos prioritetus su viena iš didžiųjų ES ir NATO valstybių.

Konkretiems sprendimams reikės valstybių narių sutarimo. Todėl reikšmingi bus tolesni pokalbiai dėl 2028–2034 metų finansinės programos, paramos Ukrainai ir plėtros derybų pažangos.