JEF susitikimas sustiprino šiaurinio flango darbotvarkę
JEF gynybos ministrai Keflavike susitarė gilinti partnerystę su Ukraina, stiprinti veiklą Baltijos jūros, Šiaurės Atlanto ir Arkties erdvėje bei toliau derinti JEF reagavimo galimybes su NATO regioniniais planais.
Pastebėjote netikslumą? Pažymėkite teksto fragmentą. Kompiuteryje galite spausti Ctrl + Enter.
Dalintis publikacija
Pasirinkite, kaip norite pasidalyti šia publikacija.
Pranešti apie galimą klaidą
Pažymėtas fragmentas bus perduotas patikrai. Pranešimas pats publikacijos nekeičia.
JEF susitikimas Keflavike spalio 2 d. sustiprino Šiaurės Europos saugumo darbotvarkę: Jungtinių ekspedicinių pajėgų gynybos ministrai susitarė gilinti bendradarbiavimą su Ukraina, didinti atgrasymo ir taikos meto veiklą bei toliau derinti JEF reagavimo galimybes su NATO regioniniais planais. Baltijos jūra kartu su Aukštąja Šiaure ir Šiaurės Atlantu oficialiame ministrų pareiškime dar kartą įvardyta kaip tarpusavyje susieta pagrindinė JEF strateginio dėmesio erdvė.
Kas žinoma
Jungtinės Karalystės Gynybos ministerijos paskelbtame bendrame pareiškime nurodoma, kad JEF ministrai susitiko Keflaviko oro bazėje Islandijoje. Lietuvos Krašto apsaugos ministerija pranešė, kad susitikime dalyvavo viceministras Karolis Aleksa, o darbotvarkėje daug dėmesio skirta hibridinėms grėsmėms, Ukrainai ir Baltijos jūros regiono saugumui.
JEF šalys patvirtino ketinimą toliau įgyvendinti 2025 m. pradėtą sustiprintą JEF ir Ukrainos partnerystę. 2026 m. Ukraina pirmą kartą dalyvavo pagrindinėse JEF pratybose „Lion Protector“: Ukrainos priešmininių laivų įgulos veikė kartu su JEF pajėgomis. Ministrai susitarė toliau didinti Ukrainos dalyvavimą JEF veikloje.
Kita kryptis yra šiaurinio NATO flango stiprinimas. JEF oficialiai sieja Baltijos jūros regioną, Aukštąją Šiaurę ir Šiaurės Atlantą į vieną operacinę saugumo erdvę. Susitikime dalyvavo ir Kanados gynybos ministras, o šalys tęsia darbą dėl Kanados paraiškos prisijungti prie JEF sistemos.
Ministrai taip pat aptarė Rusijos hibridinę veiklą prieš JEF ir kitas NATO valstybes. Bendrame pareiškime kalbama apie bendrų reagavimo metodų plėtrą, pasirengimo didinimą ir JEF veiksmų suderinimą su NATO. Kartu pabrėžiama, kad JEF šalys nesiekia konfrontacijos su Rusija, tačiau ketina ginti savo valstybes ir tęsti paramą Ukrainai.
Atskira darbo kryptis yra gynybos pramonė. Ministrai įvertino nacionalinių ginkluotės direktorių darbą ir pavedė rengti konkrečius bendradarbiavimo pasiūlymus. Akcentuojamas sąveikumas, pajėgumų inovacijos ir bendras pramoninis atsparumas.
Kontekstas
JEF yra Jungtinės Karalystės vadovaujamas Šiaurės Europos saugumo formatas, kuriame dalyvauja Lietuva ir kitos Šiaurės bei Baltijos regiono valstybės. Jo praktinė vertė yra gebėjimas veikti lanksčiau nei didesnės daugiašalės struktūros, kartu išlaikant suderinamumą su NATO.
Oficialiame Keflaviko pareiškime ypač svarbi nuostata apie veiklą žemiau NATO sutarties 5 straipsnio slenksčio. Tai reiškia situacijas, kai incidentas ar spaudimo kampanija dar nėra vertinama kaip ginkluotas užpuolimas, tačiau jau reikalauja koordinuoto atsako. Baltijos regione tokiai pilkajai zonai gali priklausyti sabotažas, kritinės infrastruktūros trikdymas, kibernetinės operacijos, navigacijos trukdžiai ar kitos hibridinės priemonės.
Šis vaidmuo JEF nepaverčia NATO alternatyva. Priešingai, ministrų dokumente tiesiogiai kalbama apie JEF reagavimo variantų derinimą su NATO regioniniais planais. Tai mažina riziką, kad skirtingi regioniniai formatai kurtų konkuruojančias vadovavimo ar planavimo sistemas.
Kodėl tai svarbu
Lietuvai JEF yra svarbus dėl geografijos. Baltijos jūros saugumas negali būti atskirtas nuo Šiaurės Atlanto jūrinių komunikacijų, Skandinavijos infrastruktūros ir NATO pajėgų judėjimo į regioną. Suomijos ir Švedijos narystė NATO šią erdvę dar labiau sujungė, o JEF gali būti naudojamas greitam regioniniam koordinavimui.
Antra reikšminga kryptis yra Ukraina. Ukrainos pajėgų dalyvavimas JEF pratybose leidžia perkelti realaus karo patirtį į Šiaurės Europos planavimą. Priešmininė veikla Baltijos jūroje ypač aktuali dėl intensyvaus civilinio laivybos srauto, energetikos infrastruktūros ir karinio mobilumo poreikių.
Trečia, hibridinių grėsmių klausimas pereina iš bendros politinės deklaracijos į praktinių reagavimo variantų sritį. Kuo aiškiau valstybės iš anksto sutaria, kas ir kaip reaguoja į incidentus žemiau atviro karinio konflikto slenksčio, tuo mažiau erdvės lieka priešininkui naudotis sprendimų neapibrėžtumu.
Ką tai keičia
Keflaviko susitikimas nekeičia NATO kolektyvinės gynybos architektūros, tačiau detalizuoja JEF vietą joje. Formatas vis aiškiau orientuojamas į tris tarpusavyje susijusias funkcijas: greitą regioninį reagavimą, Ukrainos integravimą į bendras veiklas ir pasirengimą hibridiniams incidentams.
Taip pat stiprėja ilgalaikio planavimo elementas. Ministrai peržiūrėjo penkerių metų veiklos programą, „Lion Protector“ pratybų seriją ir gynybos pramonės bendradarbiavimą. Tai rodo perėjimą nuo ad hoc politinio koordinavimo prie labiau struktūruoto pajėgumų ir pratybų ciklo.
Ką stebėti toliau
Svarbiausi tolesni indikatoriai bus konkretūs JEF gynybos pramonės pasiūlymai, Kanados narystės proceso rezultatas ir naujos bendros priemonės prieš hibridines grėsmes. Taip pat reikės stebėti, kaip Ukrainos dalyvavimas bus plečiamas kitose JEF pratybose ir ar JEF reagavimo variantai bus praktiškai išbandyti kartu su NATO regioniniais planais.
Kitas politinis etapas numatytas Islandijoje: JEF lyderių susitikimą Reikjavike planuojama surengti kitą pavasarį. Iki jo ministrų lygmeniu pradėtas darbas turėtų būti paverstas konkretesniais sprendimais.
Šaltiniai
Pasidalykite publikacija arba pažymėkite pastebėtą netikslumą ir atsiųskite jį patikrai.