„Katten i hatten“ grasinimai Švedijoje pasiekė mokyklas

„Katten i hatten“ grasinimai Švedijoje iš virusinio socialinių tinklų reiškinio virto policijos ir mokyklų reagavimo klausimu. Blekingėje grasinantys vaizdo įrašai paskatino pranešimus policijai, o pareigūnai pradėjo prevencinį dialogą su paveiktomis mokyklomis. Panašūs pranešimai fiksuoti ir kituose Švedijos regionuose. Šiuo metu vieša informacija rodo realų bauginančio turinio plitimą ir institucijų reakciją, tačiau nepatvirtina, kad visi internete skelbiami grasinimai atspindi konkretų rengiamą išpuolį.

Kas žinoma

SVT spalio 3 d. pranešė apie policijos darbą Blekingėje, kur socialiniuose tinkluose išplitę vaizdo įrašai su vaikiškos knygos personažu „Katten i hatten“ sukėlė nerimą ir paskatino kreiptis į policiją. Vaizduose personažas pateikiamas grėsmingame kontekste, o tekstai ar kiti elementai gali būti suprantami kaip grasinimai mokykloms ar jauniems žmonėms.

Blekingės policija palaiko ryšį su mokyklomis ir aiškinasi konkrečius pranešimus. Vietos žiniasklaida, remdamasi SVT, nurodo, kad institucijų darbas orientuotas ne tik į galimų pažeidimų tyrimą, bet ir į nerimo mažinimą bei prevenciją.

Tai nėra vien Blekingės reiškinys. Spalio 3 d. Skaraborgo regiono žiniasklaida pranešė, kad policija ten taip pat perspėja tėvus apie socialiniuose tinkluose plintančią virusinę tendenciją. Kai kuriuose įrašuose personažas siejamas su teiginiais, kad jis pasirodys mokyklose ir vykdys smurtą. Policijos komunikacijoje pabrėžiama, kad dalis turinio gali būti kuriama pirmiausia siekiant išgąsdinti arba sulaukti kuo didesnio dėmesio.

Anksčiau panašūs įrašai buvo siejami su konkrečiomis Švedijos mokyklomis ir vietovėmis. Tai padidina psichologinį poveikį, nes abstraktus interneto pokštas įgauna vietinį adresatą. Vis dėlto viešai prieinama informacija neleidžia visų tokių publikacijų automatiškai laikyti patikimais pranešimais apie realiai planuojamą smurtą.

Kontekstas

Virusiniai grasinimų ciklai socialiniuose tinkluose nėra naujas reiškinys. Jų veikimo principas paprastas: atpažįstamas simbolis ar personažas susiejamas su konkrečia vieta, data ar mokykla, o bauginantis turinys greitai persiunčiamas tarp mokinių ir tėvų. Net jei pirminio autoriaus tikslas buvo dėmesys ar provokacija, pakartotinis dalijimasis gali sukelti realias pasekmes – policijos iškvietimus, mokyklų administracijų reakciją, pamokų trikdžius ir vaikų baimę.

Šiame etape svarbu neskubėti su vienu paaiškinimu. Vieni įrašai gali būti imitacijos ar bandymai išnaudoti populiarią tendenciją, kiti gali turėti konkrečių grasinimo požymių. Todėl policija kiekvieną atvejį turi vertinti pagal turinį, paskyros istoriją, nurodytą vietą ir galimybę nustatyti autorių.

Kodėl tai svarbu

Institucijoms sudėtingiausia tokioje situacijoje yra suderinti dvi priešingas rizikas. Jei kiekvienas virusinis vaizdo įrašas bus traktuojamas kaip neišvengiamas išpuolis, pats bauginimo mechanizmas taps dar efektyvesnis ir gali skatinti kopijuotojus. Tačiau automatiškai nurašyti grasinimus kaip interneto pokštą taip pat negalima, nes tarp didelio kiekio imitacinio turinio gali pasitaikyti konkretus ir patikrinamas grasinimas.

Todėl Švedijos policijos pasirinktas modelis – tyrimas kartu su prevenciniu dialogu su mokyklomis ir tėvais – turi praktinę reikšmę. Tėvams rekomenduojama kalbėtis su vaikais apie tai, ką jie mato ir kuo dalijasi socialiniuose tinkluose, ir paaiškinti, kad didelis įrašo populiarumas savaime nėra įrodymas, jog grasinimas bus įvykdytas.

Baltijos šalims šis atvejis aktualus kaip informacinio atsparumo pavyzdys. Virusinės tendencijos lengvai peržengia kalbines ir valstybines ribas, todėl Švedijoje išplitęs formatas gali būti kopijuojamas kitose šalyse. Mokykloms ir policijai naudinga iš anksto turėti aiškią procedūrą, kaip atskirti pranešimą, kurį reikia perduoti teisėsaugai, nuo turinio, kurio nereikėtų papildomai platinti ir taip didinti jo pasiekiamumo.

Ką stebėti toliau

Pirmasis rodiklis bus policijos tyrimų rezultatai: ar nustatomi konkrečių grasinančių paskyrų autoriai ir ar kuriame nors epizode randama požymių, rodančių realų pasirengimą smurtui. Antrasis – tendencijos geografija. Jei panašūs įrašai toliau plis į naujus Švedijos regionus ar kitas Šiaurės Europos šalis, institucijoms gali prireikti bendresnės komunikacijos, o ne atskirų vietos reakcijų.

Trečiasis rodiklis yra platformų veiksmai. Jei policija nustatys koordinuotą paskyrų tinklą ar pakartotinį to paties turinio platinimą, svarbu bus stebėti, ar socialinių tinklų operatoriai šalins grasinančius įrašus ir išsaugos duomenis teisėsaugos tyrimams.