Lietuvos aviacijos ateitis kelia klausimų dėl vežėjų ir valstybės prioritetų

Lietuvos aviacijos susisiekimo ateitis gali priklausyti ne tik nuo keleivių skaičiaus, bet ir nuo to, kokią ekonominę naudą šaliai sukuria skrydžiai. LRT apžvalgoje keliami klausimai dėl galimo „airBaltic“ ir „Wizz Air“ veiklos mažėjimo Lietuvoje, o Talino oro uosto valdybos narys teigia, kad nerimą kelia „airBaltic“ finansinė padėtis.

Kas žinoma

LRT paskelbtoje analitinėje publikacijoje remiamasi „Ryanair“ komercijos vadovo Jasono McGuinnesso interviu. Joje teigiama, kad iš Lietuvos rinkos gali pasitraukti „airBaltic“ ir „Wizz Air“, o „Ryanair“ plėtrą Lietuvoje gali riboti dideli mokesčiai. Tai nėra paskelbtas sprendimas dėl vežėjų veiklos, o viešai iškelta galima rinkos raidos kryptis.

LRT autoriaus vertinimu, valstybės aviacijos politika neturėtų apsiriboti bendru oro uostų keleivių skaičiumi ar naujų maršrutų gausa. Esą svarbu atskirai vertinti atvykstamąjį ir išvykstamąjį turizmą bei jų ekonominį poveikį Lietuvai.

Publikacijoje nurodoma, kad 2024 metais Lietuvos turizmo sektoriuje dirbo apie 49,4 tūkst. žmonių, o kelionių paslaugų eksportas viršijo 1,8 mlrd. eurų. Šie skaičiai pateikiami kaip argumentas, kodėl atvykstančių užsienio turistų srautai turėtų būti vienas iš aviacijos politikos vertinimo kriterijų.

Tuo metu „Delfi“ paskelbtame interviu Talino oro uosto valdybos narys Eero Pargmäe teigė, kad keleivių skaičius Talino oro uoste auga, tačiau brangus kuras ir „airBaltic“ finansiniai sunkumai kelia abejonių dėl bendrovės ateities. Straipsnyje taip pat aptariami vežėjų kainodaros ir veiklos pokyčiai regione.

Kontekstas

Lietuvos rinkoje veikia keli pagrindiniai oro vežėjai, todėl vienos bendrovės pasitraukimas ar reikšmingas skrydžių mažinimas galėtų paveikti maršrutų pasiūlą. Vis dėlto pateikta medžiaga nepatvirtina, kad „airBaltic“ ar „Wizz Air“ jau priėmė sprendimą trauktis iš Lietuvos.

LRT publikacijoje daugiausia dėmesio skiriama valstybės pasirinkimams: ar remiant skrydžių plėtrą turėtų būti vertinamas tik keleivių skaičius, ar ir maršrutų indėlis į atvykstamąjį turizmą, verslo pajamas bei biudžetą. Tai autoriaus analizė ir klausimai politikos formuotojams, o ne paskelbtas naujas valstybės sprendimas.

Kodėl tai svarbu

Oro susisiekimas daro įtaką ne tik gyventojų galimybėms keliauti. Skrydžių pasiūla svarbi ir užsienio turistams, Lietuvos įmonėms bei regiono oro uostų konkurencijai. Jei vežėjai mažintų pajėgumus, galimi pokyčiai maršrutų pasirinkime, skrydžių kainose ir tiesioginiame susisiekime.

Kol kas nėra pakankamai duomenų teigti, kad Lietuvos oro rinkoje jau vyksta struktūrinis lūžis. Dabartinė informacija rodo viešą diskusiją apie vežėjų finansinę padėtį, mokesčių naštą ir tai, kaip valstybė turėtų vertinti aviacijos naudą.

Ką stebėti toliau

Svarbiausi artimiausi signalai būtų Lietuvos civilinės aviacijos institucijų, oro uostų ir pačių vežėjų pareiškimai apie maršrutų planus, skrydžių dažnį bei galimus mokesčių pakeitimus. Taip pat verta stebėti, ar „airBaltic“, „Wizz Air“ ir „Ryanair“ skelbs konkrečius sprendimus dėl veiklos Lietuvoje ir kaip keisis bilietų kainos bei skrydžių pasiūla.