Migracijos maršrutas per Baltarusiją reklamuojamas internete

Migracijos maršrutas per Baltarusiją vėl aktyviai reklamuojamas socialiniuose tinkluose potencialiems migrantams Afrikoje ir Artimuosiuose Rytuose. Švedijos visuomeninis transliuotojas SVT spalio 3 d. paskelbė tyrimą apie paskyras, kurios pristato kelią per Baltarusiją kaip galimybę patekti į Europos Sąjungą. Lietuvai tai aktualu ne vien kaip informacinės erdvės reiškinys: Baltarusija tiesiogiai ribojasi su Lietuva, todėl skaitmeninė maršruto reklama gali turėti praktinę reikšmę ES išorės sienos apkrovai.

Kas žinoma

SVT praneša aptikusi socialinių tinklų paskyras, kurios žmonėms Afrikoje ir Artimuosiuose Rytuose siūlo arba reklamuoja migracijos kelią į ES per Baltarusiją. Publikacijoje kalbama apie vadinamąsias kontrabandininkų ar tarpininkų paskyras ir jų naudojamą skaitmeninę rinkodarą. Tarp minimų platformų yra „TikTok“.

Tokios paskyros svarbios todėl, kad migracijos maršrutas prasideda gerokai anksčiau nei žmogus pasiekia fizinę ES sieną. Socialiniuose tinkluose gali būti kuriamas įspūdis apie kelionės kainą, paprastumą, saugumą ar tikimybę patekti į Sąjungos teritoriją. Tai nereiškia, kad kiekviena reklamuojama paslauga realiai suteikiama ar kad paskyros pateikiami teiginiai yra tikslūs. Priešingai, neteisėtos migracijos tarpininkavimo rinkoje klaidinanti informacija gali būti viena iš klientų pritraukimo priemonių.

Šiuo metu turimas šaltinis patvirtina viešą tokių paskyrų egzistavimo ir reklamos faktą, tačiau neleidžia tiksliai nustatyti, kiek žmonių dėl konkrečių paskyrų realiai išvyko į Baltarusiją ar bandė kirsti ES sieną. Taip pat negalima automatiškai kiekvienos paskyros priskirti Baltarusijos valstybės institucijoms. Tam reikėtų atskiro įrodymų rinkinio apie paskyrų valdytojus, finansinius ryšius ar koordinavimą.

Kontekstas

Maršrutas per Baltarusiją ES rytinėje sienoje tapo didelio masto saugumo ir migracijos politikos klausimu 2021 m., kai smarkiai išaugo bandymų neteisėtai patekti į Lietuvą, Latviją ir Lenkiją. Nuo tada šios valstybės sustiprino sienos apsaugą, įrengė fizinius barjerus ir išplėtė stebėjimo priemones. ES institucijos ir regiono vyriausybės migracijos spaudimą ne kartą siejo su Baltarusijos režimo veiksmais.

Naujas SVT tyrimas pats savaime neįrodo naujos valstybės organizuojamos operacijos. Jo reikšmė kitokia: jis rodo, kad pats maršrutas skaitmeninėje erdvėje nėra išnykęs ir tebėra siūlomas potencialiai auditorijai už Europos ribų. Tai leidžia vertinti socialinius tinklus kaip vieną iš ankstyvųjų indikatorių, galinčių parodyti maršruto paklausos ar tarpininkų aktyvumo pokyčius dar prieš jiems atsispindint pasienio statistikoje.

Kodėl tai svarbu

Lietuvai aktualiausias klausimas yra ryšys tarp skaitmeninės reklamos ir realaus spaudimo Lietuvos bei Baltarusijos pasienyje. Jei reklamos kampanijos didėja, jos gali prisidėti prie naujų migrantų srautų formavimo, tačiau vien paskyrų aktyvumas nėra pakankamas pagrindas prognozuoti konkretų atvykstančių žmonių skaičių.

Institucijoms tokia informacija gali būti naudinga keliomis kryptimis. Pirma, ji padeda stebėti, kokie maršrutai, kainos ir pažadai pateikiami potencialiems migrantams. Antra, socialinių tinklų turinys gali atskleisti besikeičiančias tranzito šalis ar sienos ruožus. Trečia, platformų bendrovėms ir teisėsaugai kyla klausimas, ar konkrečios paskyros tik informuoja, ar tiesiogiai organizuoja neteisėtą žmonių gabenimą ir gauna už tai atlygį.

Gyventojams svarbu nepervertinti pavienių vaizdo įrašų ar paskyrų. Informacinėje erdvėje gali veikti tikri tarpininkai, sukčiai, kopijuojamos paskyros ir propagandinio pobūdžio turinys. Todėl patikimiausias rodiklis lieka kelių duomenų sutapimas: reklamos aktyvumas, pasienio bandymų statistika, teisėsaugos tyrimai ir oficiali informacija apie maršrutų pokyčius.

Ką tai keičia

Pagrindinis pokytis yra naujas viešas įrodymas, kad Baltarusijos kryptis tebėra aktyviai reklamuojama potencialiems migrantams. Tai papildo fizinės sienos stebėjimą informacinės erdvės matmeniu. Lietuvos ir kitų pasienio valstybių rizikos vertinime vien sienos kirtimų skaičius gali būti vėluojantis indikatorius, o tarpininkų reklamos aktyvumas gali pasirodyti anksčiau.

Ką stebėti toliau

Svarbiausi artimiausi indikatoriai yra Lietuvos, Latvijos ir Lenkijos pasienio tarnybų skelbiami neteisėto sienos kirtimo bandymų skaičiai, naujų maršrutų ar tranzito šalių paminėjimai socialiniuose tinkluose ir teisėsaugos veiksmai prieš konkrečius žmonių gabenimo tinklus. Atskirai reikšminga būtų informacija, patvirtinanti tiesioginį tokių paskyrų koordinavimą su Baltarusijos institucijomis; kol tokio patvirtinimo nėra, šį ryšį reikia vertinti kaip atskirą, dar neįrodytą klausimą.