NATO oro gynyba Šiauliuose: pristatomas integruotas oro ir priešraketinis modelis

NATO oro gynyba Šiauliuose nuo rugpjūčio veikia platesniu režimu nei ankstesnė Baltijos oro policijos misija. Rugsėjo 30 d. Aviacijos bazėje pristatoma NATO integruota oro ir priešraketinė gynyba, kuri jungia naikintuvus, antžemines oro gynybos sistemas, jutiklius, stebėjimo priemones ir vadovavimo struktūras.

Tai svarbus operacinio modelio pokytis, tačiau jo nereikėtų painioti su teiginiu, kad Baltijos šalys jau gavo visą trūkstamą nuolatinę oro gynybos įrangą.

Kas žinoma

NATO liepą nusprendė Baltijos šalyse vykdomą oro policijos misiją keisti į oro gynybos režimą, o rugpjūtį pradėta veikti pagal naują modelį. Krašto apsaugos ministerijos teigimu, esminis skirtumas yra galimybė lanksčiau ir greičiau sutelkti Aljanso pajėgumus ten, kur jų labiausiai reikia.

Oro policijos misija nuo 2004 m. buvo orientuota pirmiausia į oro erdvės stebėjimą, identifikavimą ir reagavimą naikintuvais. Integruotos oro ir priešraketinės gynybos sistema yra platesnė: ji turi sujungti skirtingų tipų sensorius, antžemines sistemas, naikintuvus ir vadovavimą į vieną reagavimo grandinę.

Šiuo metu Lietuvoje misiją vykdo Italijos karinių pajėgų kontingentas. LRT skelbia, kad rugsėjo viduryje Italijos naikintuvai Kaišiadorių rajone, netoli Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės, numušė iš Baltarusijos į Lietuvą įskridusį droną. Tai buvo pirmas viešai paskelbtas atvejis, kai dronas numuštas virš Lietuvos teritorijos.

Pristatymo renginyje dalyvauja NATO sąjungininkų oro pajėgų vadavietės, Lietuvos kariuomenės ir šalyje dislokuotų sąjungininkų atstovai. Tai rodo, kad kalbama ne apie vien Italijos kontingento užduoties pervadinimą, o apie platesnį vadovavimo ir integracijos modelį.

Kodėl tai svarbu

Baltijos šalių oro gynybos problema ilgą laiką buvo ne tik orlaivių skaičius, bet ir kelių skirtingų gynybos sluoksnių integracija. Dronai, sparnuotosios ir balistinės raketos bei pilotuojami orlaiviai reikalauja skirtingų aptikimo ir reagavimo priemonių.

Todėl naujo modelio praktinė vertė priklausys nuo to, ar informacija iš sensorių ir radarų greitai pasieks tinkamą gynybos priemonę ir ar skirtingų sąjungininkų sistemos galės veikti bendroje vadovavimo grandinėje.

Rugsėjo drono incidentas parodo, kad oro gynybos klausimas Lietuvai nėra vien teorinis. Tačiau vienas sėkmingas perėmimas taip pat neįrodo, kad visi žemai skrendančių dronų aptikimo ir neutralizavimo klausimai jau išspręsti.

Svarbus skirtumas yra ir tarp integracijos bei fizinio pajėgumo. Geresnė vadovavimo sistema gali efektyviau panaudoti turimus naikintuvus ir antžemines sistemas, bet negali kompensuoti raketų, paleidimo įrenginių ar radarų trūkumo, jei jų konkrečiu metu nėra pakankamai.

Todėl šį pokytį tiksliausia vertinti kaip operacinės architektūros stiprinimą, o ne kaip galutinį Baltijos oro gynybos problemos išsprendimą.

Ką stebėti toliau

Pirmas konkretus indikatorius yra tai, kokios papildomos antžeminės oro gynybos sistemos, radarai ir jutikliai bus realiai dislokuojami Lietuvoje bei kitose Baltijos šalyse pagal naują režimą.

Antras yra reagavimo praktika po oro erdvės pažeidimų. Jei bus paskelbta apie trumpesnį reakcijos laiką, dažnesnį išankstinį pajėgų sustiprinimą arba naujus bendrus treniruočių scenarijus, tai rodys realų modelio įgyvendinimą.

Trečias klausimas yra sąsaja su Lietuvos nacionaliniais oro gynybos pirkimais. NATO integracija gali padidinti jau turimų sistemų efektyvumą, bet nepakeičia poreikio turėti pakankamą fizinį raketų, paleidimo įrenginių ir sensorių kiekį.

Ketvirtas indikatorius yra Baltijos šalių tarpusavio integracija. Jei duomenys iš Lietuvos, Latvijos ir Estijos jutiklių bei sąjungininkų priemonių bus naudojami bendrame realaus laiko paveiksle, tai bus vienas svarbiausių naujo režimo praktinės brandos požymių.