Nausėda: Trumpo ir Putino susitarimas dėl dyzelino atveria kelią mažinti Rusijos izoliaciją

Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda sukritikavo JAV prezidento Donaldo Trumpo ir Rusijos vadovo Vladimiro Putino susitarimą dėl rusiško dyzelino tiekimo pasaulinei rinkai. Pasak jo, šis sprendimas neturi aiškaus teigiamo ekonominio poveikio, tačiau gali silpninti Rusijos tarptautinę izoliaciją ir Vakarų vienybę.

Kas žinoma

„Tai yra bloga diena, ypač vertinant visą Rusijos agresijos prieš Ukrainą kontekstą“, – LRT televizijos laidoje „Dienos tema“ sakė G. Nausėda.

Prezidento teigimu, susitarimas „atidaro šliuzus Rusijos izoliacijai mažėti“. Jis sakė, kad tokį sprendimą galima aiškinti rinkimų laikotarpiu, tačiau realios įtakos dyzelino kainai Jungtinėse Valstijose jis esą neturės.

D. Trumpas paskelbė, kad pagal susitarimą Rusija pasaulinei rinkai turėtų patiekti 300 tūkst. tonų dyzelino ir gerokai padidinti šių degalų eksportą.

G. Nausėda pabrėžė, kad degalų kainą pirmiausia lemia žaliavinės naftos kaina. Jis taip pat teigė, kad Rusija negali smarkiai didinti dyzelino tiekimo, nes degalų reikia vidaus rinkai ir kariuomenei, o Ukrainos smūgiai esą sunaikino apie pusę Rusijos naftos perdirbimo pajėgumų.

„Geopolitiniame konflikte ekonominiai argumentai neturi išeiti į pirmą vietą“, – sakė prezidentas. Jo vertinimu, svarbiausia toliau remti Ukrainą, o aptartas JAV sprendimas jos pozicijos nestiprina.

Kontekstas

G. Nausėda teigė, kad Europos Vadovų Taryboje šią savaitę turėtų būti aptarta, kaip reaguoti į susitarimą. Jis taip pat kritikavo Europos Sąjungos valstybes, kurios vis dar perka rusiškus energetikos išteklius ir taip, jo vertinimu, prisideda prie Rusijos karo finansavimo.

Prezidentas sakė, kad Lietuva dar 2022 metais atsisakė rusiškų energetikos išteklių, tačiau kai kurios kitos ES šalys juos tebeperka, nors ir mažesniais kiekiais.

D. Trumpo ir V. Putino susitarimą taip pat kritikavo Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, ES užsienio politikos vadovė Kaja Kallas ir Suomijos ministras pirmininkas Petteris Orpo. K. Kallas pareiškė, kad rusiško dyzelino sankcijų panaikinimas suteiktų Kremliui papildomų pajamų karui tęsti.

Kodėl tai svarbu

G. Nausėdos vertinimas rodo, kad Lietuva susitarimą vertina ne tik kaip energetikos ar prekybos klausimą, bet ir kaip galimą spaudimo Rusijai mažėjimą. Prezidentas pabrėžė, kad Europa turėtų dėti dar didesnes pastangas Ukrainai remti ir neleisti susilpninti Rusijos izoliacijos.

Tolesnė diskusija priklausys nuo Europos Vadovų Tarybos pozicijos ir nuo to, ar susitarimas turės praktinį poveikį rusiško dyzelino eksportui bei sankcijų politikai.