Nobelio chemijos premija skirta H. B. Kaganui ir K. Soai

2026 metų Nobelio chemijos premija skirta prancūzų chemikui Henri B. Kaganui ir japonų chemikui Kenso Soai už netiesinių efektų ir autokatalizės atradimus asimetrinėje organinėje sintezėje. Jų darbai padėjo paaiškinti, kaip cheminėje reakcijoje gali įsitvirtinti ir sustiprėti vienos iš dviejų veidrodinių molekulės formų persvara.

Kas žinoma

Apie laureatus spalio 7 dieną paskelbė Nobelio chemijos komitetas. H. B. Kaganas įvertintas už netiesinių efektų tyrimus asimetrinėje katalizėje, o K. Soai – už asimetrinės autokatalizės atradimą.

Kai kurios molekulės gali egzistuoti dviem erdvinėmis formomis – enantiomerais. Jų cheminė sudėtis yra vienoda, tačiau erdvinė sandara skiriasi taip, kaip skiriasi kairė ir dešinė ranka. Gyvuose organizmuose dažnai vyrauja tik viena iš šių formų. Šis reiškinys vadinamas homochiralumu.

VU Chemijos ir geomokslų fakulteto profesorius Viktoras Masevičius Vilniaus universiteto paskelbtame paaiškinime teigė, kad laureatų darbai parodė, kaip nedidelė pradinė vieno enantiomero persvara tam tikromis sąlygomis gali būti gerokai sustiprinta.

H. B. Kagano tyrimai atskleidė, kad ryšys tarp chiralinio katalizatoriaus ir galutinio produkto ne visada yra tiesioginis. Nedidelė vienos katalizatoriaus formos persvara gali lemti daug didesnę tos pačios formos persvarą reakcijos produkte.

K. Soai tyrimai parodė autokatalizės mechanizmą: susidaręs chiralinis produktas pats dalyvauja katalizuojant tolesnį tokios pačios formos produkto susidarymą. Jo tyrinėtoje reakcijoje svarbų vaidmenį atlieka cinkas. Susidaręs produktas, sąveikaudamas su metalu, tampa katalizinės sistemos dalimi ir skatina tolesnę reakciją ta pačia kryptimi.

Kodėl tai svarbu

Chiralinės molekulės ypač svarbios vaistų kūrime. Dvi tos pačios medžiagos veidrodinės formos žmogaus organizme gali veikti skirtingai: viena gali turėti gydomąjį poveikį, o kita – būti mažiau veiksminga ar net toksiška. Todėl chemikams svarbu kontroliuoti, kokia molekulės forma susidaro vykstant sintezei.

Laureatų darbai padeda geriau suprasti, kaip cheminėse sistemose sustiprėja vienos molekulės formos persvara. Jie taip pat prisideda prie fundamentalaus klausimo apie gyvybei būdingą homochiralumą tyrimų. Vis dėlto šie atradimai neatsako, kaip atsirado pati pirmoji nedidelė vienos molekulės formos persvara.

H. B. Kaganas ir K. Soai pasidalys 12 mln. Švedijos kronų premiją. Apdovanojimai laureatams bus įteikti gruodžio 10 dieną Stokholme.