Nuo lapkričio daliai darbuotojų išbandymo laikotarpis galės trukti iki šešių mėnesių

Nuo 2026 metų lapkričio 1 dienos įsigalios Darbo kodekso pakeitimai, pagal kuriuos kai kuriems darbuotojams bus galima nustatyti iki šešių mėnesių trukmės išbandymo laikotarpį. Ši galimybė bus taikoma tik susitarus darbdaviui ir darbuotojui, o ilgesnis išbandymas nebus nustatomas automatiškai.

Kas žinoma

Iki šiol Darbo kodeksas numatė ne ilgesnį kaip trijų mėnesių išbandymo laikotarpį. Nuo lapkričio 1-osios iki šešių mėnesių jį bus galima nustatyti darbuotojams, kurių darbo sutartyje numatytas mėnesinis atlyginimas yra ne mažesnis nei du paskutiniai Valstybės duomenų agentūros paskelbti šalies ūkio vidutiniai mėnesiniai bruto darbo užmokesčiai. Šiuo metu tai sudaro apie 5 tūkst. eurų neatskaičius mokesčių.

Ilgesnis terminas siejamas ne su pareigomis, o su darbo užmokesčiu. Todėl šešių mėnesių išbandymas galės būti taikomas ne tik vadovams, bet ir aukštą atlyginimą gaunantiems specialistams. Kita vertus, vadovaujančias pareigas einančiam darbuotojui, kurio atlyginimas nesieks nustatytos ribos, ir toliau bus taikomas įprastas iki trijų mėnesių išbandymas.

Dėl ilgesnio laikotarpio šalys turės susitarti sudarydamos darbo sutartį. Jau nustatyto išbandymo laikotarpio nebus galima pratęsti, net jei tam pritartų abi šalys.

Kontekstas

Pakeitimai taip pat plečia galimybę atleisti darbuotoją darbdavio valia. Nuo lapkričio 1 dienos šis atleidimo būdas galės būti taikomas ir tais atvejais, kai darbuotojo funkcija tampa perteklinė, jis nepasiekia numatytų rezultatų, nesutinka dirbti pakeistomis sąlygomis ar tęsti darbo santykių po verslo perdavimo.

Tokiu atveju darbuotojas turi būti įspėtas prieš tris darbo dienas, o išeitinė išmoka turi būti ne mažesnė kaip šeši jo vidutiniai mėnesiniai darbo užmokesčiai. Tačiau vien didesnės išeitinės išmokos nepakaks: atleidimo priežastis turės būti konkreti, reali, teisėta ir pagrįsta.

Ilgesnis išbandymo laikotarpis taip pat nereiškia, kad darbdavys gali iki paskutinės dienos neatlikti darbuotojo vertinimo. Darbdaviui rekomenduojama iš anksto aiškiai apibrėžti lūkesčius, reguliariai teikti grįžtamąjį ryšį ir fiksuoti reikšmingas aplinkybes. Kilus ginčui, darbdavys turės pagrįsti, kodėl darbuotojo išbandymo rezultatai buvo pripažinti nepatenkinamais.

Vertinant darbuotojo tinkamumą galima atsižvelgti ne tik į pasiektus rezultatus, bet ir į savarankiškumą, užduočių atlikimo greitį, profesines kompetencijas, bendradarbiavimą su kolegomis bei kitus konkrečiam darbui svarbius gebėjimus. Vis dėlto sprendimas negali būti grindžiamas diskriminaciniais motyvais ar formaliu teiginiu, kad darbuotojas tiesiog „netiko“.

Kodėl tai svarbu

Darbdaviams ilgesnis išbandymo laikotarpis suteiks daugiau laiko įvertinti darbuotojus, kurių rezultatai ar kompetencijos atsiskleidžia tik įgyvendinus ilgesnius projektus. Darbuotojams tai reiškia ilgesnį neapibrėžtumo laikotarpį, tačiau jie taip pat galės įvertinti, ar siūlomas darbas, atsakomybės ir organizacijos kultūra atitinka lūkesčius.

Darbuotojas išbandymo laikotarpiu darbo sutartį gali nutraukti, apie tai įspėjęs prieš tris darbo dienas. Prieš pasirašant sutartį rekomenduojama išsiaiškinti, pagal kokius kriterijus bus vertinamas darbas, kada vyks aptarimai ir kodėl siūlomas būtent šešių mėnesių išbandymas.

Ilgesnis išbandymas negalės būti taikomas automatiškai visiems darbuotojams. Be to, ši galimybė gali būti mažiau patraukli darbo ieškantiems specialistams, kurie renkasi iš kelių pasiūlymų ir gali teikti pirmenybę trumpesniam išbandymo laikotarpiui.