Rusijos sabotažo planai Europoje: HUR skelbia įspėjimą

Rusijos sabotažo planai Europoje tapo naujo Ukrainos karinės žvalgybos HUR perspėjimo tema. HUR spalio 2 d. pareiškė turinti duomenų, kad Rusijos specialiosioms tarnyboms pavesta intensyvinti veiklą Europos Sąjungos ir NATO valstybėse, o tarp galimų taikinių esą yra kariniai objektai, kritinė infrastruktūra, ryšių sistemos ir Europoje veikiančios „Starlink“ palydovinio interneto priėmimo stotys. Šį perspėjimą svarbu vertinti tiksliai: patvirtintas faktas yra pats HUR pareiškimas, tačiau viešai nepateikta įrodymų, leidžiančių nepriklausomai patvirtinti konkretų Maskvos įsakymą, operacijos datą ar pasirinktą taikinį.

Kas žinoma

LRT ir 15min, remdamiesi BNS bei tarptautine žiniasklaida, pranešė, kad Ukrainos HUR teigia gavusi informacijos apie nurodymą Rusijos žvalgybos tarnyboms suintensyvinti hibridines operacijas ES ir NATO teritorijoje. HUR versijoje šių veiksmų tikslas būtų trikdyti paramą Ukrainai ir silpninti Aljanso pajėgumus.

Ukrainos žvalgyba kaip galimus vykdytojus įvardija Rusijos karinę žvalgybą GRU ir Federalinę saugumo tarnybą FSB. Pasak HUR, operacijoms galėtų būti naudojami Europoje užverbuoti agentai. Galimų taikinių sąraše minimi kariniai objektai, kritinės infrastruktūros elementai, ryšių sistemos ir „Starlink“ priėmimo stotys. HUR taip pat nurodė apie turimą informaciją pranešusi tarptautiniams partneriams.

Atskiras Ukrainos žiniasklaidos šaltinis UNITED24 Media spalio 2 d. paskelbė tą pačią HUR informaciją ir nurodė, kad perspėjimas apima galimą sabotažą bei kitus hibridinius veiksmus. Tai patvirtina, kad viešas HUR perspėjimas egzistuoja ir jo turinys keliuose šaltiniuose perteikiamas nuosekliai. Tačiau šaltinių gausa savaime nepadaro pagrindinio žvalgybinio teiginio nepriklausomai patvirtintu: keli leidiniai šiuo atveju remiasi tuo pačiu Ukrainos žvalgybos vertinimu.

Kontekstas

Perspėjimas pasirodo jau esant padidintam Europos institucijų dėmesiui hibridinėms grėsmėms. Rugsėjį Ukrainos HUR vadovas Olehas Ivaščenka viešai prognozavo didesnį Rusijos spaudimą NATO rytiniam flangui ir minėjo sabotažą, kibernetines atakas, dezinformaciją bei kitus veiksmus. Tai rodo, kad spalio 2 d. pareiškimas nėra visiškai nauja Ukrainos žvalgybos vertinimo kryptis, o veikiau ankstesnio perspėjimo konkretinimas, įvardijant galimus objektus ir agentūrinį veikimo būdą.

Europos valstybės pastaraisiais metais yra pradėjusios ne vieną tyrimą dėl gaisrų, sabotažo, kibernetinių incidentų ir kitų veiksmų, kuriuos nacionalinės institucijos kai kuriais atvejais siejo su Rusijos interesais ar Rusijos žvalgybos struktūromis. Tačiau atribucija skiriasi kiekvienoje byloje. Vien tai, kad Europoje įvyksta infrastruktūros avarija, drono incidentas ar gaisras, nėra pakankamas pagrindas priskirti jį Rusijos operacijai.

Rusija kaltinimus dėl hibridinių operacijų Europoje ne kartą atmetė. Todėl atsakingas dabartinio perspėjimo vertinimas turi išlaikyti dvi atskiras faktų kategorijas: HUR viešai pateikė konkretų žvalgybinį teiginį, tačiau viešai prieinami šaltiniai kol kas neleidžia patikrinti jo žvalgybinės medžiagos ar nustatyti konkretaus artėjančio išpuolio.

Kodėl tai svarbu

Baltijos šalims toks perspėjimas aktualus dėl regiono geografinės padėties, NATO karinės infrastruktūros, paramos Ukrainai logistikos ir didelės energetikos bei ryšių infrastruktūros reikšmės. Lietuva, Latvija ir Estija taip pat yra NATO rytinio flango valstybės, todėl bet koks patikimai nustatytas sabotažo planavimo ar agentų tinklo aktyvėjimas turėtų tiesioginę reikšmę nacionaliniam saugumui ir infrastruktūros operatoriams.

Tačiau HUR perspėjimas neturėtų būti verčiamas bendru teiginiu, kad nauja Rusijos sabotažo kampanija jau prasidėjo arba kad konkretus objektas Baltijos šalyse yra pasirinktas taikiniu. Viešame perspėjime nėra Lietuvos objekto pavadinimo, konkretaus laiko lango, vykdytojo tapatybės ar operacinės instrukcijos. Šių detalių nebuvimas riboja tai, ką galima atsakingai teigti apie tiesioginę grėsmę.

Praktiniu požiūriu svarbiausia yra tai, ar Ukrainos perduota žvalgybinė informacija sukels matomų partnerių veiksmų. Jei Europos saugumo tarnybos sustiprintų konkrečių objektų apsaugą, paskelbtų techninius perspėjimus, sulaikytų įtariamus agentus ar pradėtų bylas, tai suteiktų papildomų nepriklausomų indikatorių. Be jų dabartinis pranešimas pirmiausia yra perspėjimas apie galimą grėsmę, o ne įrodymas apie jau vykdomą konkretų planą.

Ką tai keičia

Naujasis HUR pareiškimas susiaurina ankstesnį bendrą hibridinių grėsmių vertinimą iki konkretesnių galimų taikinių kategorijų. Ypač išsiskiria ryšių infrastruktūros ir „Starlink“ priėmimo stočių paminėjimas. Tai svarbu todėl, kad palydovinis ryšys naudojamas ne tik civiliniams poreikiams, bet ir Ukrainos ryšių atsparumui, o jo infrastruktūra Europoje gali būti platesnės logistikos ir technologinės paramos grandinės dalis.

Kita vertus, viešojo perspėjimo konkretumas vis dar ribotas. Nėra paskelbta, kuriose valstybėse HUR mato didžiausią riziką, kiek agentų galėtų būti įtraukta, ar kalbama apie jau pradėtą operacinį rengimą, ar apie žvalgybos surinktą ketinimų informaciją. Todėl rizikos vertinimo negalima automatiškai kelti iki patvirtintos ar neišvengiamos atakos lygio.

Ką stebėti toliau

Svarbiausias tolesnis indikatorius būtų Lietuvos VSD ir AOTD, Latvijos VDD, Estijos KAPO, NATO ar ES institucijų viešas perspėjimas, patvirtinantis bent dalį HUR pateiktos informacijos. Taip pat reikšmingi būtų sulaikymai ar baudžiamosios bylos, kuriose būtų dokumentuoti ryšiai su GRU ar FSB ir konkretūs infrastruktūros žvalgybos ar sabotažo uždaviniai.

Antras indikatorius yra apsaugos režimo pokyčiai kariniuose objektuose, logistikos mazguose, energetikos ir ryšių infrastruktūroje. Jei kelių Europos valstybių institucijos koordinuotai įvestų papildomas priemones ir paaiškintų, kad jos susijusios su konkrečia žvalgybine informacija, tai būtų svarbesnis signalas nei pats viešas perspėjimas.

Trečias indikatorius yra nauji incidentai, kurių techniniai, finansiniai ar agentūriniai duomenys leistų juos susieti tarpusavyje. Vien incidentų sutapimas laike nėra pakankamas. Reikšmingas būtų bendras veikimo būdas, užduočių perdavimo grandinė, finansavimas, ryšio duomenys arba oficiali teisėsaugos atribucija.