Seimas pirmą kartą pritarė Konstitucijos pataisai dėl masinio naikinimo ginklų draudimo

Seimas pirmuoju balsavimu pritarė Konstitucijos pataisai, kuria siūloma panaikinti 137 straipsnį. Jame nustatyta, kad Lietuvos teritorijoje negali būti masinio naikinimo ginklų ir užsienio valstybių karinių bazių.

Už pataisą antradienį balsavo 106 parlamentarai, prieš buvo 18, dar šeši susilaikė. Norint pakeisti Konstituciją, reikės antrojo balsavimo, kuris gali vykti ne anksčiau kaip po trijų mėnesių pertraukos. Pataisai kiekvieną kartą turi pritarti ne mažiau kaip 94 iš 141 Seimo nario.

Kas žinoma

Konstitucijos pakeitimu siekiama panaikinti dabar galiojantį draudimą Lietuvos teritorijoje laikyti masinio naikinimo ginklus. Pataisos šalininkai teigia, kad dabartinė nuostata riboja Lietuvos galimybes visapusiškai dalyvauti NATO kolektyvinės gynybos ir branduolinio atgrasymo sistemoje.

Krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas pabrėžė, kad šiuo metu nekalbama apie konkretų branduolinių ginklų dislokavimą Lietuvoje. Pasak jo, Konstitucijos pakeitimas pirmiausia pašalintų teisines kliūtis ir leistų prireikus naudotis visomis NATO gynybos priemonėmis.

„Mes šiandien nekalbame apie kažkokį dislokavimą, perdislokavimą ar kitus veiksmus. Mes kalbame pirmiausia apie atgrasymo galimybę“, – Seime žurnalistams sakė ministras.

Pataisos iniciatoriai taip pat nurodo, kad Lietuva, būdama NATO narė, turėtų turėti galimybę visapusiškai dalyvauti Aljanso atgrasymo planuose. Tuo metu kritikai ragino dėl tokio Konstitucijos pakeitimo rengti referendumą.

Kontekstas

Šiuo metu Konstitucijos 137 straipsnyje nustatyta, kad Lietuvos teritorijoje negali būti masinio naikinimo ginklų ir užsienio valstybių karinių bazių. Siūloma visą šį straipsnį pripažinti netekusiu galios.

Už pataisą nebalsavo dauguma opozicinės „Nemuno aušros“ frakcijos narių. Šios partijos parlamentaras Aidas Gedvilas teigė, kad klausimas galėtų būti sprendžiamas referendumu.

Pasak R. Kauno, Lietuva dėl papildomų saugumo garantijų kalbasi su Prancūzija ir Jungtine Karalyste, tačiau konkretesni sprendimai galėtų būti priimami tik įvertinus galiojantį Lietuvos teisinį reguliavimą.

Ministras taip pat sakė, kad sprendimą keisti Konstituciją paskatino pasikeitusi saugumo padėtis ir Rusijos karas Ukrainoje. Lietuvos kaimynystėje – Kaliningrado srityje ir Baltarusijoje – yra Rusijos strateginė ginkluotė.

Kodėl tai svarbu

Pirmasis balsavimas savaime nepanaikina Konstitucijos 137 straipsnio. Pataisa įsigaliotų tik po antrojo balsavimo, jei jam taip pat pritartų ne mažiau kaip du trečdaliai visų Seimo narių.

Priėmus pataisą, Lietuvoje nebeliktų Konstitucinio draudimo šalies teritorijoje laikyti masinio naikinimo ginklus. Tačiau tai savaime nereikštų sprendimo tokius ginklus dislokuoti: konkretūs kariniai ar politiniai sprendimai būtų priimami atskirai.

Ką stebėti toliau

Pagrindinis artimiausias etapas – antrasis balsavimas dėl Konstitucijos pataisos. Taip pat bus svarbu, ar iki jo Lietuva pateiks daugiau informacijos apie konsultacijas su NATO sąjungininkėmis ir ar parlamentinėse diskusijose bus siūlomi papildomi teisiniai ar politiniai saugikliai.