Suomijos premjeras sukritikavo D. Trumpo ir V. Putino susitarimą dėl rusiško dyzelino

Suomijos ministras pirmininkas Petteris Orpo susitarimą dėl rusiško dyzelino tiekimo, apie kurį paskelbė JAV prezidentas Donaldas Trumpas ir Rusijos vadovas Vladimiras Putinas, pavadino „siaubingu nusivylimu“. Jis taip pat paragino Europą įvesti Rusijai papildomų sankcijų.

Kas žinoma

Pasak P. Orpo, susitarimu numatytas tiekti dyzelino kiekis sudaro tik nedidelę dalį Jungtinių Valstijų suvartojamo dyzelino. Suomijos premjeras taip pat teigė, kad kol kas neaišku, ar visas numatytas kiekis apskritai bus pristatytas.

D. Trumpas spalio 9 dieną paskelbė, kad Rusija nedelsdama patieks pasaulio rinkai 300 tūkst. tonų dyzelino. Anot jo, lapkritį turėtų būti pristatyta dar 500 tūkst. tonų, vėliau – 1 mln. tonų, o priklausomai nuo Rusijos naftos perdirbimo gamyklų būklės – dar iki 3 mln. tonų.

JAV prezidentas teigė, kad susitarimas padės sumažinti degalų kainas Jungtinėse Valstijose ir visame pasaulyje. JAV iždo departamentas taip pat laikinai leido pirkti rusišką dyzeliną.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis susitarimą pasmerkė. Jis pareiškė, kad leidimas Rusijai parduoti naftos produktus yra investicija į karą, o ne žingsnis taikos link.

Kontekstas

Susitarimas sulaukė kritikos ir Estijoje. Šios šalies ministras pirmininkas Kristenis Michalas pareiškė, kad toks sprendimas prieštarauja Vakarų pastangoms apriboti Rusijos pajamas iš energetinių išteklių. Panašiai susitarimą įvertino Estijos parlamento Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Markas Mihkelsonas ir Užsienio reikalų ministerijos kancleris Jonatanas Vseviovas.

„Postimees“ skelbė, kad susitarimas sukėlė nepasitenkinimą Ukrainoje. Tuo metu ERR, remdamasis „Financial Times“, pranešė, jog Ukraina neketina nutraukti Rusijos naftos perdirbimo gamyklų atakų tolimojo nuotolio dronais.

Kodėl tai svarbu

Susitarimas sieja energijos prekybą su Rusijos agresijos prieš Ukrainą ir sankcijų politika. Jo įgyvendinimas galėtų suteikti Rusijai papildomų pajamų iš naftos produktų eksporto, tačiau tiekimo mastas ir faktinis pristatymas kol kas nėra aiškūs.

Baltijos regionui svarbu stebėti, ar dėl šio sprendimo keisis Europos Sąjungos požiūris į energetines sankcijas Rusijai ir ar bus imtasi naujų ribojimų, kurių reikalauja Suomijos premjeras.

Ką stebėti toliau

Toliau svarbu stebėti, ar Rusija pradės skelbiamus tiekimus, kokį kiekį faktiškai priims Jungtinės Valstijos ir kaip į susitarimą reaguos Europos Sąjungos šalys. Taip pat reikšminga, ar bus tęsiamos Ukrainos atakos prieš Rusijos energetikos infrastruktūrą ir ar dėl to keisis Vašingtono bei Maskvos pozicijos.