„Swedbank“ Lietuvoje per devynis mėnesius uždirbo 297 mln. eurų

„Swedbank“ Lietuvoje per devynis 2026 metų mėnesius uždirbo 297 mln. eurų grynojo pelno – 14 proc. daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai, pranešė bankas.

Kas žinoma

Banko pajamos per metus padidėjo 14 proc. ir siekė 581 mln. eurų. Grynosios palūkanų pajamos augo 14 proc., iki 441 mln. eurų, o grynosios komisinių pajamos padidėjo 15 proc. ir viršijo 113 mln. eurų.

Bankas nurodė, kad finansavimo apimčių augimą skatino būsto paskolų, lizingo ir verslo investicijų paklausa. Rugsėjo pabaigoje bendras paskolų portfelis per metus padidėjo 15 proc., iki 12,5 mlrd. eurų.

Verslo klientams suteiktų paskolų portfelis taip pat išaugo 15 proc. ir trečiojo ketvirčio pabaigoje siekė 5,3 mlrd. eurų. Gyventojų paskolų portfelis padidėjo 15 proc., iki 7,2 mlrd. eurų.

Būsto paskolų portfelis augo 16 proc. ir viršijo 6,2 mlrd. eurų. Per šiuos metus naujų būsto paskolų bankas suteikė už 1,1 mlrd. eurų – maždaug ketvirtadaliu daugiau nei pernai.

Trečiojo ketvirčio pabaigoje privačių ir verslo klientų indėliai banke sudarė 19,3 mlrd. eurų, arba 14 proc. daugiau nei prieš metus.

Kontekstas

„Swedbank“ Lietuvoje vadovė Inga Skisaker banko pranešime teigė, kad šalies ekonomika išlieka atspari, o įmonės toliau investuoja į plėtrą ir veiklos efektyvumą. Jos teigimu, trečiąjį ketvirtį finansavimo paklausa buvo ypač aktyvi nekilnojamojo turto, energetikos ir prekybos sektoriuose.

Bankas taip pat pranešė, kad ilgalaikio investavimo paslaugomis besinaudojančių klientų skaičius per metus padidėjo beveik ketvirtadaliu ir viršijo 286 tūkstančius. „Swedbank“ platinamuose „Robur“ fonduose klientų sukaupto turto vertė per metus išaugo 84 proc.

Kodėl tai svarbu

Rezultatai rodo, kad per devynis mėnesius augo ne tik banko pajamos ir pelnas, bet ir paskolų bei indėlių apimtys. Vis dėlto pateikti duomenys apima vieną devynių mėnesių laikotarpį, todėl vien jų nepakanka ilgalaikei Lietuvos bankų sektoriaus tendencijai įvertinti.

Ką stebėti toliau

Vertinant būsimus rezultatus svarbu stebėti paskolų paklausą, grynųjų palūkanų pajamų dinamiką, būsto rinkos aktyvumą ir kitų Lietuvoje veikiančių bankų finansinius rodiklius.