TS-LKD siūlo nuo 2030 metų įvesti visuotinį šaukimą į kariuomenę

Opozicinė Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcija siūlo nuo 2030 m. sausio 1 d. atsisakyti atsitiktinės atrankos į privalomąją pradinę karo tarnybą ir įtvirtinti visuotinį šaukimą. Įstatymų pakeitimų projektus inicijavo TS-LKD frakcijos seniūnas Laurynas Kasčiūnas.

Kas žinoma

Pagal siūlomą modelį kasmet būtų šaukiami visi nustatytus kriterijus atitinkantys karo prievolininkai, o ne tik atsitiktine tvarka atrinktas skaičius jaunuolių pagal nustatytą karių kvotą. Projektuose numatoma, kad privalomai tarnauti būtų kviečiami vaikinai, o merginos galėtų rinktis savanorišką tarnybą.

L. Kasčiūnas teigia, kad dabartinė sistema neužtikrina vienodo požiūrio į mokyklą baigusius jaunuolius, nes dalis jų į tarnybą nepatenka vien dėl atsitiktinės atrankos. Šiemet įsigaliojusia tvarka jaunuoliai į privalomąją pradinę karo tarnybą kviečiami iš karto po mokyklos baigimo, sulaukę 18 metų, o šaukimo amžius siekia 18–22 metus.

TS-LKD teigia, kad iki 2030 metų būtų galima pasirengti pokyčiams – išplėsti infrastruktūrą ir užtikrinti pakankamą instruktorių skaičių. Įstatymų projektus pasirašė 22 Seimo TS-LKD frakcijos nariai.

Kontekstas

Siūlymas reikštų ne pradinės karo tarnybos atsisakymą, o perėjimą nuo atrankos pagal metinę kvotą prie visuotinės prievolės. Tam reikėtų priimti atitinkamus įstatymų pakeitimus, todėl vien projektų registravimas dabartinės tvarkos nekeičia.

L. Kasčiūnas taip pat remiasi 2026 m. rugpjūtį atlikto visuomenės nuomonės tyrimo duomenimis. Anot skelbiamų rezultatų, 76 proc. gyventojų pritaria visuotiniam šaukimui iki 2030 metų. 40,1 proc. apklaustųjų mano, kad prievolė turėtų galioti visiems vyrams, o beveik 19 proc. ją taikytų ir vyrams, ir moterims.

Kodėl tai svarbu

Jei siūlymas būtų priimtas, nuo 2030 metų į privalomąją pradinę karo tarnybą būtų kviečiama ne atsitiktinai atrinkta karo prievolininkų dalis, o visi nustatytus reikalavimus atitinkantys jaunuoliai. Tai keistų tiek šaukimo principą, tiek kariuomenės parengimo ir infrastruktūros planavimą.

Ką stebėti toliau

Svarbiausi tolesni žingsniai – įstatymų projektų svarstymas Seime, kitų politinių jėgų pozicija ir tai, ar bus pateikti konkretūs kariuomenės infrastruktūros bei instruktorių pajėgumų didinimo planai.