BAO.LTSvarbios naujienos ir analizė Lietuvai Prisidėti
Nepriklausomas naujienų ir analizės projektas. Nesusijęs su valstybės institucijomis, NATO ar ES.

Vokietijoje sulaikyti du turkai, įtariami padegę „Starlink“ stotį Lenkijoje

Vokietijoje sulaikyti du Turkijos piliečiai, įtariami „Starlink“ stoties padegimu Mazovijoje. Lenkijos premjeras incidentą pavadino hibridinio karo veiksmu.

Pastebėjote netikslumą? Pažymėkite teksto fragmentą. Kompiuteryje galite spausti Ctrl + Enter.

Vokietijoje sulaikyti du Turkijos piliečiai, įtariami rugsėjo pabaigoje padegę „Starlink“ stotį Mazovijoje, pirmadienį pranešė Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas. Jis incidentą pavadino dar vienu hibridinio karo veiksmu.

Kas žinoma

„Lenkijos tarnybų vardu Vokietijos policija sulaikė du Turkijos piliečius, įtariamus „Starlink“ stoties Mazovijoje padegimu“, – socialiniame tinkle „X“ parašė D. Tuskas. Jo teigimu, įtariamieji turės atsakyti pagal Lenkijos teisę.

Sulaikymus patvirtino Lenkijos vidaus reikalų ministras Marcinas Kierwinskis. Pasak jo, operacijoje bendradarbiavo Lenkijos policija, Lenkijos vidaus saugumo agentūra (ABW) ir Vokietijos tarnybos. Ministras kalbėjo apie galimą sabotažą ir šnipinėjimą užsienio žvalgybos naudai.

Lenkijos specialiųjų tarnybų ministras Tomaszas Siemoniakas, kaip skelbia „Delfi“, dėl incidento atsakomybę priskyrė Rusijai. Šis teiginys kol kas pateiktas kaip Lenkijos pareigūno vertinimas, o tyrimas tęsiamas.

Kontekstas

Gaisras kilo rugsėjo pabaigoje. Stotis priklauso valstybinei telekomunikacijų bendrovei „Exatel“ ir buvo naudojama interneto srautui per Lenkiją, taip pat į Ukrainą, perduoti. Ja taip pat naudojasi „SpaceX“ sistemos, užtikrinančios ryšį per „Starlink“ terminalus.

Lenkijos skaitmenizacijos ministras Krzysztofas Gawkowskis anksčiau teigė, kad sabotažu galėjo būti siekiama sutrikdyti interneto prieigą įvairioms institucijoms, įskaitant Ukrainos kariuomenę. Nepaisant gaisro, stotis toliau veikė.

Kodėl tai svarbu

Incidentas tiriamas kaip galimas sabotažo ir šnipinėjimo atvejis, o Lenkijos vadovai jį sieja su hibridiniu karu. Sulaikymai Vokietijoje taip pat rodo, kad tyrime dalyvauja kelių šalių teisėsaugos institucijos.

Kol kas nėra viešai paskelbta išsamių įrodymų, pagrindžiančių galimą Rusijos vaidmenį. Tolesnė tyrimo eiga turėtų parodyti, ar įtariamiesiems bus pareikšti konkretūs kaltinimai ir kokiais duomenimis remiantis jie bus grindžiami.

Ką stebėti toliau

Svarbiausi tolesni žingsniai – Lenkijos prokuratūros sprendimai dėl įtariamųjų, informacija apie jų galimus ryšius su užsienio žvalgyba ir Vokietijos bei Lenkijos institucijų bendradarbiavimo rezultatai.

Šaltiniai

  1. 15min.lt
  2. delfi.lt
  3. lrt.lt

Pasidalykite publikacija arba pažymėkite pastebėtą netikslumą ir atsiųskite jį patikrai.