Vyriausybė pritarė Lietuvos skaitmeninės plėtros strategijai iki 2040 metų

Vyriausybė pritarė Lietuvos skaitmeninės plėtros strategijai 2026–2040 metams. Joje numatoma stiprinti gyventojų skaitmeninius įgūdžius, plėtoti infrastruktūrą ir inovacijas, gerinti viešąsias e. paslaugas bei mažinti biurokratinę naštą.

Kas žinoma

Įgyvendinus strategiją, bent pagrindinius skaitmeninius įgūdžius turėtų turėti 85 proc. Lietuvos gyventojų, o aukštus įgūdžius – ne mažiau kaip 40 proc. IRT specialistų dalis darbo rinkoje turėtų daugiau nei dvigubai išaugti – iki 13 proc.

Verslo srityje numatoma skatinti skaitmeninių sprendimų ir pažangiųjų technologijų kūrimą bei diegimą. Strategijoje keliamas tikslas, kad iki 2040 metų dirbtinį intelektą naudotų 75 proc. įmonių. Taip pat siekiama, kad visos mažosios ir vidutinės įmonės pasiektų bent bazinį skaitmeninio intensyvumo lygį. Šiuo metu dirbtinį intelektą naudoja 21 proc. įmonių.

Viešajame sektoriuje būtų plėtojamos saugios ir patogios e. paslaugos, stiprinama valstybės duomenų ekosistema ir duomenų saugumas. Strategijoje numatyta, kad skaitmeninių viešųjų ir administracinių paslaugų vertinimas Europos Komisijos „eGovernment Benchmark“ tyrime turėtų pasiekti 100 balų.

Infrastruktūros srityje numatoma, kad iki 2040 metų visi namų ūkiai turėtų galimybę naudotis bent 100 megabitų per sekundę spartos mobiliojo ryšio interneto prieiga. Bent pusė abonentų turėtų naudotis 1 gigabito per sekundę spartos ryšiu. Šiuo metu tokį ryšį turi 3 proc. abonentų.

Kontekstas

Strategiją parengė Ekonomikos ir inovacijų ministerija, bendradarbiaudama su ministerijomis, valstybės institucijomis, socialiniais ir ekonominiais partneriais. Ji suderinta su Europos Sąjungos skaitmeninio dešimtmečio tikslais.

Nors Vyriausybė dokumentui pritarė, nacionalinei skaitmeninės plėtros strategijai dar turės pritarti Seimas. Po to turėtų būti rengiamos konkrečios priemonės ir veiksmai strategijoje numatytiems tikslams įgyvendinti.

Kodėl tai svarbu

Strategija nustato ilgalaikę Lietuvos skaitmeninės transformacijos kryptį, tačiau jos tikslų įgyvendinimas priklausys nuo vėliau patvirtintų priemonių, investicijų ir vykdymo pažangos. Dokumente numatyti pokyčiai apima ne tik technologijų sektorių, bet ir švietimą, viešąjį valdymą, verslą bei ryšių infrastruktūrą.