Europos darbo rinka balansuoja ties neutralia riba, Lietuvos lūkesčiai išlieka stipresni

Europos darbo rinka rugsėjį išliko ties neutralia riba. Europos darbo rinkos barometras siekė 99,9 punkto ir, palyginti su rugpjūčiu, nepasikeitė. Lietuvos Užimtumo tarnyba pažymi, kad Lietuvos perspektyva artimiausiems trims mėnesiams šiuo metu vertinama palankiau nei bendras Europos fonas.

Tai nėra signalas apie staigią krizę, tačiau duomenys taip pat nerodo aiškaus atsigavimo. IAB prognozių ekspertai situaciją apibūdina kaip užsitęsusį sąstingį.

Kas žinoma

Europos darbo rinkos barometrą sudaro du pagrindiniai komponentai. Nedarbo tendencijas prognozuojantis komponentas rugsėjį padidėjo 0,1 punkto ir pasiekė 99,8 punkto. Užimtumo komponentas sumažėjo 0,1 punkto iki 99,9. Abu rodikliai yra labai arti neutralios 100 punktų ribos.

Svarbu, kad šis barometras nėra faktinio nedarbo statistika. Jis remiasi Europos viešųjų užimtumo tarnybų vertinimais ir yra skirtas ankstyvam artimiausių mėnesių krypties signalui. Todėl vien iš 99,9 punkto negalima daryti išvados, kad nedarbas jau pradėjo augti arba kad įmonės jau masiškai mažina darbuotojų skaičių.

Lietuvos Užimtumo tarnyba nurodo, kad šalies prognozė artimiausiems trims mėnesiams išlieka geresnė nei bendras Europos rodiklis. Tai yra santykinis signalas, o ne garantija. Lietuvos darbo rinka yra glaudžiai susijusi su eksporto paklausa kitose ES valstybėse, todėl ilgesnis Vokietijos, Skandinavijos ar kitų svarbių rinkų silpnumas gali vėliau persiduoti ir Lietuvai.

Kodėl tai svarbu

Neutralus barometro lygis svarbus tuo, kad Europos darbo rinka šiuo metu neturi aiškios krypties. Kai rodiklis ilgą laiką svyruoja aplink 100 punktų, papildomas ekonominis smūgis gali greičiau pakeisti darbdavių elgesį nei laikotarpiu, kai užimtumo lūkesčiai yra aiškiai augantys.

Lietuvai svarbiausias klausimas yra ne vien Europos vidurkis, o tai, ar Lietuvos rodikliai ir faktiniai duomenys išliks atsparesni. Tam reikia žiūrėti į registruotą nedarbą, laisvų darbo vietų skaičių, grupinius atleidimus, darbo jėgos paklausą ir pramonės užsakymus.

Jei barometras blogėtų, bet faktinis užimtumas Lietuvoje nesikeistų, tai būtų ankstyvas perspėjimas, o ne jau įvykęs lūžis. Jei kartu pradėtų mažėti laisvų darbo vietų ir daugėtų grupinių atleidimų, signalas taptų žymiai stipresnis.

Ką stebėti toliau

Kitas aiškus kontrolinis taškas yra spalio Europos darbo rinkos barometro paskelbimas. Reikšminga būtų ne vien tai, ar bendras rodiklis nukris žemiau 99,9, bet ir ar užimtumo bei nedarbo komponentai kelis mėnesius judės ta pačia neigiama kryptimi.

Lietuvoje tuo pat metu reikia lyginti barometrą su faktiniais Užimtumo tarnybos duomenimis: registruotu nedarbu, naujomis laisvomis darbo vietomis ir pranešimais apie grupinius atleidimus. Tik šių rodiklių sutapimas leistų kalbėti apie realų darbo rinkos silpnėjimą, o ne vien atsargesnius lūkesčius.