airBaltic Lietuvoje: Lietuvos oro uostai turi planą B galimam pasitraukimui

airBaltic Lietuvoje veiklą tęsia, tačiau Lietuvos oro uostai viešai patvirtino turintys rizikų valdymo planą scenarijui, jei Latvijos bendrovė pasitrauktų iš Lietuvos rinkos. Rugsėjo 29 d. laikinoji Lietuvos oro uostų vadovė Gintarė Norvilaitė-Tautevičė pabrėžė, kad naujos informacijos apie pasitraukimą nėra ir oro uostai šiuo metu remiasi paskelbtais žiemos bei vasaros tvarkaraščiais.

Tokio plano poreikis atsirado airBaltic pradėjus finansinę reorganizaciją pagal JAV Chapter 11 procedūrą. Tai rimtas finansinis procesas, bet jis nėra tas pats, kas veiklos nutraukimas.

Kas žinoma

Rugsėjo 14 d. airBaltic Niujorke pateikė prašymą dėl apsaugos pagal JAV Bankroto kodekso 11 skyrių. Bendrovė ir Reuters nurodo, kad procedūros metu skrydžiai tęsiami, bilietai bei rezervacijos lieka galioti, o klientų aptarnavimas neturėtų nutrūkti.

Restruktūrizavimo laikotarpiui bendrovė susitarė dėl 350 mln. eurų finansavimo iš kreditorių grupės. Šis finansavimas skirtas veiklai palaikyti proceso metu ir yra susijęs su teismo priežiūra. Reuters taip pat skelbė, kad bendrovė siekia maždaug 44 mln. eurų metinio rezultato pagerėjimo.

airBaltic planuoja mažinti pajėgumus. Reuters duomenimis, bendrovė ketina iki 2026 m. pabaigos sumažinti lėktuvų parką nuo 54 iki 36 orlaivių. Su profesinėmis sąjungomis pradėtos konsultacijos dėl darbuotojų skaičiaus koregavimo, tačiau galutinis atleidimų skaičius dar nebuvo paskelbtas.

2025 m. airBaltic pajamos siekė apie 779,3 mln. eurų, o grynasis nuostolis 44,3 mln. eurų. Bendrovė pervežė 5,2 mln. keleivių. Latvijos valstybei priklauso 88,37 proc. akcijų, „Lufthansa“ 10 proc.

Lietuvos oro uostų teigimu, jokio oficialaus pranešimo apie airBaltic pasitraukimą iš Lietuvos nėra. Todėl „planas B“ šiuo metu yra atsparumo scenarijus, o ne jau vykstantis bendrovės pakeitimo procesas.

Kodėl tai svarbu

airBaltic yra ne tik Latvijos nacionalinis vežėjas. Ji sudaro svarbią Baltijos šalių oro susisiekimo tinklo dalį ir per Rygą suteikia jungiamuosius maršrutus, kurių ne visada galima tiesiogiai pakeisti iš Vilniaus ar Kauno.

Jei bendrovė mažintų pajėgumus, poveikis Lietuvai priklausytų nuo konkrečių maršrutų. Didelio keleivių srauto kryptis galėtų perimti kiti vežėjai, tačiau mažesnėms kryptims pakaitalas nebūtinai atsirastų greitai. Tai ypač aktualu verslo ir instituciniam susisiekimui, kur skrydžio dažnis kartais svarbesnis už vien bilieto kainą.

Lietuvos oro uostų duomenimis, skrydžių į Europos sostines per metus padaugėjo 11 proc., o artėjantį žiemos sezoną skrydžių į Briuselį numatoma 30 proc. daugiau. Tai šiuo metu mažina tiesioginio susisiekimo riziką, tačiau nepašalina priklausomybės nuo regioninių jungčių.

Svarbi ir Latvijos valstybės ekspozicija. Kadangi vyriausybė valdo beveik 90 proc. bendrovės akcijų, airBaltic finansinis stabilumas turi tiesioginę reikšmę Latvijos viešiesiems finansams ir regioninei aviacijos politikai. Vis dėlto tai nėra pagrindas automatiškai manyti, kad Latvijos valstybė neribotai dengs bet kokius nuostolius.

Ką stebėti toliau

Pirmas konkretus kontrolinis taškas yra Chapter 11 proceso eiga ir 350 mln. eurų finansavimo teisinis bei praktinis įgyvendinimas. Be pakankamo likvidumo bendrovės galimybės išlaikyti paskelbtą tvarkaraštį būtų silpnesnės.

Antras indikatorius yra 2026 m. žiemos ir 2027 m. vasaros tvarkaraščiai Lietuvoje. Reikšmingas signalas būtų ne pats restruktūrizavimo procesas, o realus skrydžių dažnių, krypčių ar Lietuvai skiriamų orlaivių pajėgumų mažinimas.

Trečias indikatorius yra lėktuvų parko sumažinimas iki planuojamų 36 orlaivių. Svarbu, ar mažesnis parkas daugiausia paveiks „wet lease“ veiklą, ar ir nuosavą Baltijos maršrutų tinklą.

Ketvirtas etapas yra bendrovės tikslas užbaigti restruktūrizavimą iki 2027 m. birželio. Iki tol verta stebėti darbuotojų skaičiaus pokyčius, teismo sprendimus ir tai, ar Lietuvos oro uostai pradeda aktyviai ieškoti alternatyvių vežėjų konkretiems maršrutams.