Rail Baltica kaina Latvijoje: nustatytos 20 mln. eurų lubos

Rail Baltica kaina Latvijoje nuo šiol turi tilpti į naują vyriausybės nustatytą ribą: pagrindinės linijos kilometras, neįskaitant didžiųjų statinių, neturi kainuoti daugiau kaip 20 mln. eurų. Spalio 1 d. uždarame neeiliniame posėdyje priimtas sprendimas yra konkretesnis už ankstesnius raginimus taupyti, nes projektui nustatytas skaitinis sąnaudų apribojimas. Iki šiol Latvijoje skelbta 28–32 mln. eurų už kilometrą kaina, o gruodį Transporto ministerija turi pateikti minimalų įgyvendinimo scenarijų.

Kas žinoma

Latvijos visuomeninis transliuotojas LSM, remdamasis vyriausybės posėdžio informacija ir LETA, pranešė, kad 20 mln. eurų riba taikoma pagrindinei linijai. Į ją įtraukiami bėgiai, elektrifikacija ir signalizacija, tačiau neįtraukiami didieji inžineriniai statiniai. Premjeras Andris Kulbergs nurodė, kad iki šiol kilometro kaina siekė 28–32 mln. eurų.

Tai reiškia maždaug 29–38 proc. mažesnę kilometro kainos ribą, palyginti su minėtu ankstesniu diapazonu. Vis dėlto šis palyginimas nėra galutinė viso projekto sąnaudų prognozė: didžiųjų statinių išlaidos lieka už 20 mln. eurų ribos, o pati vyriausybė dar nepaskelbė galutinės pirmojo etapo kainos.

LSM nurodo, kad Latvijos pagrindinė trasa yra ilgesnė nei 200 kilometrų. Transporto ministerija šiuo metu aptaria maždaug 7,5 mlrd. eurų pirmojo etapo kainą, tačiau vyriausybė pavedė iki gruodžio parengti minimalų projekto scenarijų, kai turėtų paaiškėti realesnė apimtis ir finansavimo poreikis.

Sprendimas priimtas po ankstesnio tarptautinių konsultantų vertinimo. Rugpjūtį Latvijos Ministrų kabinetas skelbė, kad tęsiant projektą ankstesniu būdu visos apimties kaina Latvijoje galėtų reikšmingai didėti ir vien prieinamo ES finansavimo nepakaktų. Rugsėjo 22 d. trijų Baltijos šalių bendra deklaracija tuo pat metu patvirtino politinį tikslą išlaikyti nenutrūkstamą tarpvalstybinę pagrindinę liniją ir pabrėžė jos reikšmę saugumui bei kariniam mobilumui.

Kodėl tai svarbu

Nauja riba keičia Latvijos „Rail Baltica“ bazinę situaciją. Iki šiol pagrindinis klausimas buvo bendras projekto brangimas ir finansavimo trūkumas, o dabar vyriausybė nustatė konkretų projektavimo ir pirkimų apribojimą. Tai didina spaudimą standartizuoti sprendinius, persiderėti dėl kainų, keisti projektavimą arba atidėti dalį elementų, jei rinkos pasiūlymai į nustatytą ribą netilps.

Lietuvai ir Estijai svarbu tai, kad „Rail Baltica“ nėra trys nepriklausomi nacionaliniai geležinkeliai. Projekto vertė priklauso nuo nenutrūkstamo tarpvalstybinio koridoriaus, todėl Latvijos apimties, etapų ar terminų pakeitimai gali paveikti jungčių suderinamumą ir bendrą linijos paleidimo grafiką. Tačiau dabartinis sprendimas pats savaime dar nereiškia, kad Latvija atšaukė konkretų ruožą ar sumažino karinio mobilumo funkcionalumą.

Galimas ir mažiau neigiamas scenarijus: 20 mln. eurų riba gali veikti kaip derybinė ir projektavimo disciplina, leidžianti mažinti kainą standartizavimu, techninių sprendimų optimizavimu ir konkurencija, neatsisakant pagrindinių funkcijų. Ar tai įmanoma, parodys realūs konkursų pasiūlymai ir gruodžio minimalus scenarijus.

Ką stebėti toliau

Pirmasis kontrolinis taškas yra iki gruodžio žadamas minimalus Latvijos „Rail Baltica“ įgyvendinimo scenarijus. Reikės tikrinti, kurie elementai išlaikomi, kurie atidedami ir kokia tampa pirmojo etapo kaina.

Antrasis indikatorius yra rangovų pasiūlymai. Jei konkursų kainos nuosekliai viršys 20 mln. eurų už kilometrą ribą, didės tikimybė, kad teks keisti projektinius sprendinius, finansavimą arba terminus.

Trečiasis indikatorius yra spalio 15 d. Latvijos derybos Briuselyje ir vėlesni ES finansavimo sprendimai. Kulbergs „Rail Baltica“ finansavimą įvardijo vienu svarbiausių klausimų Latvijai, todėl papildomo ES finansavimo apimtis lems, kiek sąnaudų spaudimo teks nacionaliniam biudžetui.

Ketvirtasis indikatorius yra bet kokie formalūs tarpvalstybinio grafiko ar techninių sąsajų su Lietuva ir Estija pakeitimai. Kol jų nėra, 20 mln. eurų riba yra reikšmingas Latvijos sąnaudų kontrolės sprendimas, bet ne įrodymas, kad bendras Baltijos koridorius jau sumažintas.