Indėlių palūkanos Estijoje rugpjūtį pakilo iki 2,1 proc.

Indėlių palūkanos Estijoje rugpjūtį pakilo: vidutinė terminuotų indėlių norma pasiekė 2,1 proc., palyginti su 2,05 proc. liepą ir 1,97 proc. prieš metus. Vienų metų terminuotų indėlių pasiūlymai šiuo metu siekia apie 2,5 proc. Tačiau, nepaisant didesnės grąžos, didelė dalis gyventojų santaupų tebelaikoma einamosiose sąskaitose, kur palūkanos paprastai yra gerokai mažesnės.

Kas žinoma

ERR, remdamasis Eesti Pank duomenimis, skelbia, kad terminuotų indėlių palūkanos kilo kartu su Euribor. Rugsėjį trijų mėnesių Euribor padidėjo iki maždaug 2,62 proc. nuo 2,51 proc. rugpjūtį. Bankams brangstant rinkos finansavimui, didėja ir paskata pritraukti daugiau gyventojų bei įmonių indėlių.

Eesti Pank ekonomistas Taavi Raudsaar ERR aiškino, kad bankai turi konkuruoti dėl indėlių, nes jiems reikia finansavimo paskoloms. Kai bendros rinkos palūkanos kyla, indėlininkams siūloma didesnė grąža.

Bendras namų ūkių indėlių kiekis Estijoje taip pat didėja. Eesti Pank rugsėjo 24 d. skelbė, kad gyventojų indėliai per metus išaugo maždaug vienu milijardu eurų. Tačiau terminuotų indėlių dalis tebėra ribota, o daug lėšų lieka einamosiose sąskaitose.

Kontekstas

Indėlių palūkanos ir paskolų palūkanos juda ta pačia bendrąja kryptimi, tačiau ne tuo pačiu greičiu. Kai Euribor kyla, būsto ar verslo paskolų su kintama palūkanų norma kaina dažnai didėja gana greitai. Indėlių palūkanų augimas priklauso ir nuo bankų konkurencijos bei jų poreikio pritraukti papildomų lėšų.

Todėl aukštesnės indėlių palūkanos turi dvi puses. Taupantiems gyventojams tai didesnė grąža. Skolininkams tas pats palūkanų ciklas gali reikšti brangesnį kreditą.

Svarbus ir elgsenos aspektas. Net kai terminuoto indėlio grąža yra aiškiai didesnė, dalis žmonių pinigus palieka einamojoje sąskaitoje dėl likvidumo, patogumo arba tiesiog todėl, kad aktyviai neperžiūri santaupų struktūros.

Kodėl tai svarbu

2,1 proc. vidurkis rodo ne vien bankų produktų kainodarą. Tai signalas, kad aukštesnių rinkos palūkanų laikotarpis perduodamas ir indėlininkams. Jei ši tendencija tęsis, gyventojai gali aktyviau perkelti dalį santaupų iš einamųjų sąskaitų į terminuotus indėlius.

Tai savo ruožtu keistų bankų finansavimo struktūrą. Didesnė terminuotų indėlių dalis gali suteikti bankams stabilesnę finansavimo bazę, tačiau ji kainuoja brangiau nei beveik nepalūkaninės einamosios sąskaitos.

Namų ūkių požiūriu praktinis klausimas paprastas: pinigų laikymas einamojoje sąskaitoje turi alternatyvią kainą. Jeigu vienų metų indėlis moka apie 2,5 proc., 10 tūkst. eurų suma prieš mokesčius per metus generuotų apie 250 eurų palūkanų. Tai nėra investavimo rekomendacija, bet iliustruoja skirtumą tarp nulinės ar labai mažos grąžos ir terminuoto produkto.

Ką tai keičia

Palyginti su praėjusiais metais, indėlių palūkanų lygis Estijoje yra aukštesnis, o bankų konkurencija dėl lėšų didėja. Tai dar nėra staigus lūžis, tačiau kryptis yra aiški.

Ką stebėti toliau

Pirmiausia reikia stebėti Euribor. Jei jis toliau kils, indėlių palūkanos tikėtina išliks spaudžiamos aukštyn, nors tikslus perdavimo mastas priklausys nuo bankų.

Antra, svarbu stebėti terminuotų indėlių dalį. Jei ji pradės sparčiai augti, tai rodys realų namų ūkių elgsenos pokytį.

Trečia, verta lyginti indėlių palūkanų augimą su būsto paskolų kaina, nes abi pusės kartu parodo, kaip palūkanų ciklas veikia namų ūkių finansus.